Neseniai žvalgiausi po Roberto Keturakio eiles, į atmintį įstrigo "Trumpai blaškysimės paklydę. / Kančia nuščius. / Mieloji, traukiame į Nidą, / lydėdami paukščius". Tai ir traukiam, mie, ten ką nors ir padarysim su tavo neramia, besikankinančia dvasia. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17096