Kinai neturi poezijos nei doktrinos nei koncepcijos ir kas svarbiausia -
jokios normalios mokyklos. Jei ant tvarto užkabinsi iškabą
universitetas, ten neatsiras filologijos fakultetas. Snobizmui pasireikšti
atsiranda aišku erdvės, oi oi oi. Li Bai: a, nu jo. Tanų dynastijos
laikai. Vienintelis daug maž XVII Europietiškos stilistikos soc. modelis.
Anstyvosios Europos. Po to extramedianiniai Songų dynastijos laikai - ir
viskas. Baigėsi extramedianiniai laikai in China. Fsio. It's over.
Pagrindiniai poetai laikomi MaoCze Dung ir Li Bai visur kur tik Kinija
peržengia "protesto" dimensijas. Li Bai yra tas pats, kas terrai
Landsbergis. Tuščias oratorius, pakerėjęs net kultūriškai
kolonizuotą Vietnamą. Visiems reikalingas politinio veikėjo konotatyvas
- "mitologinis" jo nužudymas vieno žiauraus Tanų imperatoriaus valia ir
aišku "atgimimas" - Vos ne Kristaus sudievinimas, biblija. Aišku,
šiandieną tai, kaip vėliava ir herbas identitetui - atsirado kaip
tapatybės fonas. Nacionalisto Čan Kai Ši duona. Ko ne Iliada ir Odisėja
ar dar baisiau - Kalevala. Juokinga ir tiek.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17119