Na, poetas Marčėnas, vien iš dėkingumo už padovanotą talentą,
neišdrįso su Ponu Dievu pasiginčyti... aš, būdama pragmatikė, taip
greit savo Dievuliui nenusileidžiu ir dažnai papriekaištauju, kad Jis
turėtų bent jau šiek tiek susinepatoginti dėl betvarkės vienoje iš Jo
sukurtų planetų... netgi išdrįstu pasakyti kad ,nežiūrint visų Jo
pasiųstų išbandymų, vis dar yra toks nedidelis žemės lopinėlis,
kuris Lietuva vadinas... ir dar paprašau, kad pamokytų rytinius kaimynus
padorumo ir bent šiek tiek mandagumo... O, šiaip, tai aš vis dar negaliu
atsidžiaugti, kad aplink mane nevaikšto uniformuoti rusakalbiai...  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17119