Patikėk, Kristoforai, kartais moterims prireikia daugiau, negu vyro, kuris
geras tik tuo, kad nesimuša.
Tačiau aš ne apie vyrus: mane įtraukė ir pavergė apsakymo nuotaika,
autorės sugebėjimas perteikti moters būseną, kai atrodo, kad viskas
yra: yra šeima , vaikai, yra kuklus, bet jaukus būstas, tačiau norisi
kažko daugiau. Močiutės ir motinos šešėliai, praeitis ir dabartis,
brangūs ir artimi žmonės, kurių jau nėra, bet iš tolo jie laimina mus
ir linki mums gero...Šis vaizdelis  - tai graudi, liūdna ir jautri
vėlyvo rudens bei Vėlinių vakaro akvarelė.
Linkiu autorei sėkmės.
 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15538