Poetiška ir tikra. Kyla įvairių minčių - ar viskas yra tikrai taip,
kaip mes vaizduojamės? Ir norisi sužinoti - o jis ar tikrai jos laukia
sugrįžtančios? Gal geria ir pasitiks kumščiais? O juk išties -
išvykstame pusdieniui ir parvykstame. Ir nesvarbu, kur buvome. Svarbiau -
apie ką galvojome, ką prisminėme, ką jautėme likę tik patys su
savimi. Grįžę pamatome - viskas taip, kaip buvo. Lyg tos
saviizoliacijos, to pavogto iš savęs ir kitų pusdienio visai nė
nebūtų buvę... bet kartais tokios dienos ar valandos tik su savimi
palieka neišdildomą pėdsaką arba net nulemia visą likusį mūsų
gyvenimą. Aciu ir sekmes  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15538