Rašo ne višta ir ne gaidys, nes nenorėčiau būti vadinamas gaidžiu. Kaip. matyt, nenorėtų būti pavadintas tuo žodžiu ir tas, kuris juo taip švaistosi. Kartais darosi įdomu, kodėl dar kiek nepabrendę vyriškiai taip niurzga- matyt, jiems bambėjimas yra artimesnis nei paprastas pasidalijimas savo įspūdžiais perskaičius gerą tekstą. Nors iš kitos pusės ir malonu, kad jie dar ir paskaito, o ne tik mojuoja beisbolo lazda kokiam tamsiame skersgatvy. Man patiko apsakymo kompozicija (langas, traukinys, prisiminimai, gana netikėta atomazga), per visą eigą pamažu kylanti intriga, lengvai skaitomas tekstas, vienas po kito kylantys tikroviški mūsų gyvenimo būtį atspindintys paveikslai. Nesijaučia dirbtinumo, gyvenimas piešiamas ramiomis šiltomis spalvomis, žodynas spalvingas, intriga meistriškai palaikoma. Taip pat prisdedu prie tų, kurie linki sėkmės autorei. Mielai lauksiu ir kitų Janonės tekstų. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=15538