aha, gero kelio anushkai. is pavydo net zada buvo uzgniauze. as ruosiuos
turet viesniu rytoj, tai vakar saulutej prisidejau daugiau negu iprastai.
po to pasakojau mielui, kai sugrizau: uz manes atsistojo du vyrukai, is
pradziu net nemaciau kokie, tik isgirdau, kaip atsiduso, pamate kas mano
vezimely. apsimeciau, kad negirdziu, nors koks ju reikalas. vienas pasake:
o gal uzleistumet mus? jie nesesi tik pora buteliu. sakau, gerai, eikit
pries mane. tuomet, kai jie juokesi ir dziaugesi, kad yra geru zmoniu, o
ypac zveryne, as pasiziurejau. tokie juodbruvi, nesiskute, elniu akimis.
nepaprasti grazuoliai. sypsenos uzmusancios. mielas klausesi susidomejes ir
klausia: ir ka? nieko, sakau.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17249