Negirdėjau, kad kas vadintų kalva ar pakalve. Net dainose minimi tik kalnai, kalneliai. Ant kalno karklai siūbavo, pakalnėj vanduo liūlavo. Liūliavo, liūliavoooooo. Jaunystėje prie vaišių stalo iš viso vieko vyrukai traukdavo liaudies dainas. Gal jos labiau panašėjo į vilkų staugimą, bet būdavo smagu. Ir plaučiai išsivėdindavo, ir nuotaika būdavo kuo puikiausia. Baranauskas- ant kalno pliko... -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17471