įdomūs tie sociumo gyvenimo dėsniai, nors kai kas sako, kad sociologijoje dėsnių nėra. Yra ir dar kokie. Pvz., kaip viena be kitos negali egzistuoti visuomenei nereikalingos grupuotės (pvz., partijos), nors atrodytų, kad jos turėtų trokšti kuo greičiau konkurentą sunaikinti. Pasirodo - ne - jei sunaikintų konkurentą, tai ir pačios išnyktų - savotiškas "plėšrūno-aukos" (Volterra-Lotka) modelis: Jei visuomenė kritikuoja VL, kad jis toks ir anoks, tai jis kuo ramiausiai sako, kad tai kremlinų darbas, net gali atsipalaidavęs kokį juokelį paleisti - kaip vanduo nuo žąsies; svarbu nesivelti į diskusijas ir nepasakyti daugiau nei reikia. Lygiai taip pat su AMB - jei tik visuomenė (pilietinė!) jį kritikuoja, tai jis ramiai sau sako, ne aš, o bufeava viešbutį privatizavo, viskas pagal įstatymus, jūs esat niurgzliai lansbergininkai, aš ūkiškas žmogus. Irgi svarbu nepradėt teisintis ir reikia jaustis tvirtai. Ir nei vienų, nei kitų visuomenė (pilietinė!) nepajudins. Šiaip visi jie žmonės kaip žmonės, tik dar turi ir valdžiažmogiškumo "dimensiją". O valdžia, jei remtis DLKŽ, yra "teisė, galimybė ar gebėjimas tvarkyti kieno veiksmus, pajungti savo valiai; politinis viešpatavimas, vadovavimas". Tai kaip ir nėra ko kitko norėti. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17471