na ne, visko sąmoningai pati bendruomenė tikrai nereguliuoja - iš kur tu
trauki tokias tragiškas mintis, Noe brangiausioji? Kita vertus, ir tavo
Dievas - pati gi sakei - tiesiogiai nepešioja kiekvieno plaukelio iš
bendruomenininko ar bandito galvaviršio. Būkim nuoseklūs: tai, kas
bendruomenėje vyksta tarsi savaime, kas formuoja "gerą bendruomenę",
pavadinkime hipotetiškai "nematoma ranka" arba Dievu. C.Jungas sako, kad
didelė dalis mūsų socialinio elgesio šablonų, o gal ir normų, ateina
su archetipais, nors niekas dorai ir nežino, kas tai per fintas tie
archetipai. Panaši ekvilibristika, kaip ir su tavo Dievu. Sociologai
eksperimentuodami turi nustatę labai įdomių ir bendruomenių, ir
grupuočių formavimosi dėsningumų, bet kad jie taptų dėsniais, tai dar
nemažai teks padirbėti, jaučiu. Sutinku su tavim, jog bendruomenė gali
nusiristi į valdžiažmoginės grupuotės balą, o grupuotė gali
"susiprasti" ir tapti bendruomeniška. Bet čia tik kraštutinumai, bet
svarbiausia, kad tame didžiąja dalimi veikia  ta pati "nematoma ranka",
arba Dievas, arba archetipai. Jei bendruomenė griūva veidu į balą,
tokiu atveju reikalingas generatyvinis protas - tarkim, mokslininkas -
kuris patartų: ei jūs ten, bendruomene - atsargiai, nes visi simptomai
rodo jūsų kritimą į, pvz., partinės gaujos dujobę. Jei tu asmeniškai
ritiesi, tai, kaip puikiai žinoma, koks psichologas gali tau pagelbėti,
bet nei kitas, nei farmacija, o tik pats save gali už plaukų ar ausų ar
dar kažko ištraukti iš ten. Čia jau dėsnis. 
Dar man neaišku, miela Noe, kaip galima nepripažinti savo kaltės, jei
akivaizdžiai esi kaltas, pvz., viešoje erdvėje negražiai nusikeikei?
Nepaisant to sutinku, jog savo kaltės pasidalijimas su Jėzusiuku
palengvina kančias - tiesiog psichologiškai nuima įtampą ir gali tapti
net šventuoju. Bendruomenei toks "Dievo įstatymas" yra naudingas, nes
prasižengėliai visada "turi šansą", nors jis visada gali būti
paskutinis. Gal dėl to krikščioniškieji Vakarai darė tokį didelį
technologinį progresą - jie nebuvo taip sukaustyti bendruomeniškumu,
kaip musulmonai yra - prasižengei - akmenimis užmėtys ar pirštus
nukapos, nes Alachas taip geidauja. Mūsuose analogiškai vyko su
mergikėmis, kurias pavadindavo raganomis, nes irgi nepaisė Dievo
"žodžio".
Taigi, daug ką net nereikia racionaliais nustatyti, kaip tu, pvz.,
neliepi pastoviai sau įkvėpti ar iškvėpti. Tavo kvėpavimą ir kitus,
ilgesnius ciklus tvarko pati (bio)sistema per grįžtamuosius ryšius. Kai
tik ima kraujyje trūkti deguonies, ji "sako" įkvėpk, ir t.t. Tingiu
viską pasakoti. Nors man tai daryti labai patinka (tarp kitko, tai irgi ne
aš pats reguliuoju). 
O banditas, mano brangioji Noe, su "bandyti" neturi nieko bendro. Žodis
kilo iš itališko "bandito", reiškiančio asmenį, esantį už įstatymo
ribų. Bet tu ten norėjai pajuokauti, kaip supratau. Tikrai, kaip kartais
būna juokinga. Net Šileika kažkada čia skaitė išmautus tekstus. Ne
sumautus, bet išmautus, nes prieš tai jie buvo plastmasinėse įmautėse
ir reikėjo juos išmauti.  

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16858