Džiaugiuosi, kad užkabino. Jeigu jau terra ir kalba-labukas šitaip plėšosi, vadinasi tikrai ne veltui plušėta. Smagu versti gerą poeziją - visad slidžiai einasi. O pažodinio vertimo sąvoka, mano tvirtu įsitikinimu, poezijos vertimų kontekste, apskritai neturėtų figūruoti. Pažodiniu vertimu versti poeziją beveik neįmanoma. Bent jau tokią, kaip ši. Na, o brandinti galima kad ir visą savo amželį. Svarbiausia neperbrandinti. Bet juk smagu paleisti į gyvenimą. Ypač kai pasigirsta terrų ir kalbalabukų pagraudenimai. Tik terros agresyvumas "neveža". -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16966