Nelaidykit be reikalo pinigų, terra... Šį kartą man vietoje žvakės
pabuvo Kundera, kuris savo knygoje "Nemirtingumas" duoda tokį pavyzdėlį:
"Tėvui buvo palikta vienintelė vokiečio paguoda; originalo kalba
skaityti Gėtę vyresniajai dukrai. O štai pats žinomiausias iš visų
kada nors parašytų vokiškų eilėraščių. Jį visi vokiečių vaikai
turi mokėti atmintinai:
Virš visų kalnų ramu
Medžių viršūnėse
Neišgirsi tu/ nė dvasios.
Paukšteliai miega miške,
Palauk dar, greit ilsėsies ir tu.
Eilėraščio mintis paprasta: miške visi miega, tu taip pat užmigsi.
Poezijos paskirtis- ne pritrenkti mus stebinančia mintim, bet vienintelį
būties akimrksnį paversti neužmirštamu ir vertu nepakeliamo ilgesio.
Verčiant pažodžiui eilėraštia viską praranda. Koks jis gražus
galite patirti tik skaitydami vokiškai:
IUber allen Gipfeln
Ist Ruh,
In allen Wipfeln 
Spiurest du
Kaum eines Hauch.
Die Violgelein schweigen in Walde.
Warte nur, balde
Ruhest du auch.
Kiekvienoje eilutėje kitoks skaitmenų skaičius, vienas kitą keičia
trachėjas, jambas, daktilis, šeštoji eilutė kažkodėl ilgesnė, visas
eilėraštis- du ketureliai, tačiau pirmasis gramatinis sakinys
asimetriškai baigiasi penktoje eilutėje, ir visa kartu sukuria melodiją,
būdingą tiktai šiam eilėraščiui, kuris toks nesudėtingas ir
nepaprastai puikus..." 
Esu įsitikinusi, kad terrai čia nieko naujo- dėl to, manau ji ir
mokėsi kokius keturis ar penkis metus ir darbas susijęs su visu tuo...
Na, o aš... žinoma, gal dar ir galėčiau pakartoti vid. mokyklos kursą
apie jambas ir dachtilius, bet tikrai negalėčiau jų pritaikyti
skaitant...
Esu labai dėkinga savo bendraamžiui ponui Milanui už pamokėlę...
Beja, terra, ar šiuo atveju turėjau rašyti SAVO ar MANO bendraamžiui?
n

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16966