Iš dalies tu, kiški, teisus, iš dalies - ne. Trumpai sunku išreikšti.
Vartotojas, be abejo, vertina, turi vertinti, galų gale pinigais vertina.
Na, bet gal taip: paveikslus tapantis, skulptūras kalantis geriau supras
rašantį arba rašantis supras paveikslus tapantį, spektaklius statantį.
Tas, kas daro, kuria, geriau supranta kitą, darantį. Supranta darymo
mechanizmą, jo sunkumą, medžiagos nepasidavimą minčiai. Nedarantis
nesupranta, kaip sunkiai medžiaga pasiduoda minčiai, kokia tai klampynė,
kiek ten atsiranda klaidų, klystkelių. Nedarantis per lengvai sprendžia
įsivaizduodamas: užsinorėjo - žybt ir padarė. Bet ne visi nedarantys
yra diletantai, toli gražu. Tai jau susiję su sielos energetika. Yra
dalis žmonių (jų mažuma), kurie net mažai skaitydami, iškart atskiria
gerą kūrinį. Žybt ir pajaučia. Tokia sielos energetika, jaučianti
kūrinio energetiką. O jei nepajaučia?.. Tada nepatinka. Tai gal jūs iš
tokių? Įtariu, kad ne, nes stipresnės energetikos žmogus nelinkęs
kitų niekinti, vadinti nieku, šlamštu. Pats žmogus turi jausti tą
šlamštą savyje, kad kitam išverstų. Jei žmogus šviesus, kuo jis gali
kitą tepti?        

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17776