Kažkodėl pamaniau, kad visai netyčia, nagrinėdamas tą tekstą, galėjau tave užgauti, pavartodamas herojės apibūdinimui - vienam iš jos veidų, žodį 'kalė'. Man šis žodis neturi jokios, visiškai jokios neigiamos reikšmės. Vertinu sielos gyvenimą, bet kartu ir žmogaus gyvūnišką prigimtį. Man natūralu: vyras virsta patinu, paskui vėl - vyru, moteris virsta patele, kale, paskui vėl - moterimi. Taip surėdyta iš aukščiau, šviesiai, gražiai, nuostabiai. Gal tik lietuvių kalboje vis nėra žodžio, atitinkančio vyrišką šaunųjį 'don žuanas'. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17776