kadangi esu personažas, tai turiu tokią teisę ir gal net pareigą tarti
žodį apie jausmų bangų vandenynus. Dar ir dėl to, kad ryt išsibastau
už tūkstančių km į Azija, netoli drebėjimo, gal tai paskutinis žodis
mano.
Viskas, ką Anushka rašo, yra tiesa. Tiesos, kaip pamenate iš Geodelio
teoremos, nėra. Jei taip, o ne kitaip, tai lieka jausmas, kad
kažkasvisdėltoyra. Kilpa užsidaro.
Pvz., prie spintutės raudonuoja ne popieriukai nuo sūrelių su
aguonomis, o batukai, kuriuos Anushka tada atnešė, padėjo ir pavadino
šlepetėmis. Na gerai, darykime prielaidą, kad tai šlepetės. Iš šios
prielaidos natūraliai kiekvieno civilizuoto europiečio namuose išplaukia
išvada, kad jos turi suaugti su įveidrodintu koridoriumi. Ir suauga.
Kažkada buvau pakišęs jas po etažere, bet kitą dieną ištraukiau. Be
jų sugriuvo koridorius, jį apėmė sausra ir visiškai nuvyto veidrodis.
Kadangi vakar iki paryčių svečiavosi milijonas batų, šlepetės turėjo
paklusti laikinai tvarkai ir atsidūrė batų dėžėje. Kai milijonas
batų išsiėjo, tai teko vėl atstatyti sugriautą harmoniją. Tai čia
tik epizodas. Apie pieno miltelius jau nebepasakosiu, turiu dar susirasti
čemodaną ir dar išsimiegoti su savimi. 
Tiesa, grupė NPL siūlo po poros savaičių Šeteniuose susitikti
koncertui ir šiaip pagyventi.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=17776