Vytautas Rubavičius: LIETUVA: KORUPCINĖ DEMOKRATIJA (2010)
Kitos knygos, 2010
Dailininkas (-ė): Daumantas Každailis, Ieva Každailienė
Vienas įdomiausių Lietuvos filosofų, poetas, eseistas Vytautas
Rubavičius ne mažiau kaip dešimtmetį yra aktyvus pasaulio ir Lietuvos
postmodernios erdvės stebėtojas ir tyrinėtojas, kritikas. Išleido 7
poezijos knygas. Eilėraščių parinktinė „Verstas“ („Kitos
knygos“; „Vario burnos“, 2006) pelnė jam tarptautinio poezijos
festivalio „Poezijos pavasaris“ laureato vardą, o „Akies šukė“,
(„Vaga“, 1991) iki šiol mena eilutę „pro dienas pro metus nebebus
nebebus“. 2003 m. pasirodė „Postmodernusis diskursas: filosofinė
hermeneutika, dekonstrukcija, menas“ (Kultūros, filosofijos ir meno
institutas), 2010 m. – antroji mokslinė monografija „Postmodernusis
kapitalizmas“ („Kitos knygos“). Dabar serijoje „Iš arčiau“
leidykla „Kitos knygos“ išleido knygą provokuojančiu pavadinimu
„Lietuva: korupcinė demokratija“.

Sąvoka korupcinė demokratija skamba baisokai, tačiau įsigilinus į
kyšininkų gaudymo ir klestėjimo ypatumus Lietuvoje, tai neturėtų
šokiruoti. Ir kairiesiems, ir dešiniesiems knygoje kliuvo, tai - tarsi
intelektualusis trečiosios Respublikos metraštis, mums bandantis
parodyti, kad dabartinė Lietuva nustekenta oligarchų ir autoritarinių
partijų. Lietuvoje pernelyg daug neteisybės ir nužmogėjimo. Jei
aukščiausia valstybės pareigūnė – Prezidentė Dalia Grybauskaitė
– pareiškė, kad valstybę valdo nusikalstamos grupuotės ir oligarchai
(kai kam tai pasirodė juokinga; apgailėtinas juokdarių triukas),
vadinasi, mūsų šalyje tikrai kažkas ne taip.

Savikritika – puikus vaistas, jei tik vartojamas. Knyga daug kam padės
suvokti, kas yra politiniai pinigai ir kokios perspektyvos laukia Lietuvos,
laukiančios vienų artimų ir kitų tolimesnių rinkimų. Pasak V.
Rubavičiaus, esminis krizės aspektas – „didelio masto korupcinis
valstybės išvogimas ir vaginėjimas iš visuomenės ir valstybės.
Valstybės išvogimo išlaidos slegia ekonomikos pečius, todėl ekonomikos
„produktas“ yra nekonkurencingas pasaulinėje rinkoje“.

Piliečiams bus įdomu paskaityti pasvarstymus, ar tikrai visi esame
sekami šioje valstybėje, apie artimus Europos Sąjungos ir Rusijos
santykius ir daugybę kitų dalykų. In memoriam tekstai skiriami ir
Vytautui Pociūnui ir Gintarui Beresnevičiui. Beje, nuo mįslingos šio
mokslininko mirties praėjo beveik penkeri metai, o įtikinamai taip niekas
nieko ir nepaaiškino.

Kaip ir apie kita ką, kas su mumis daroma šioje valstybėje.
 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18278