Jei gyventume visuomenėje, kurioje būtų norma turėti dvi mamytes ir nei
vieno tėčio, egzistuotų atitinkamos problemos ir kalnai literatūros,
varijuojančios temą "ką daryti, kai įsimaišo tėtis" arba "vaikų,
turinčių tik vieną mamytę, psichologinis diskomfortas". "Dramų" ir
"traumų" priežastis dažnai tėra socialinis diskomfortas, kurį sukelia
neturėjimas to, ką visų pripažintu įsitikinimu turėti tiesiog
privalai ("Kur tavo tėvelis? Neturi? A, tai tau labai sunku. Man tavęs ir
tavo mamytės labai gaila." - Kaip po šitokių pašnekesių nepasijusi
nelaimingu? Tėvelis savaime čia gali būti visai niekuo dėtas).
--
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18423