nepavyko nupirkt sunui gimtadienio dovanos, kuria buvau sugalvojus. nelabai originaliai, pripazistu. mano sugalvojimas buvo kvepalu buteliukas, nes zinau, kad megsta kvepintis (is kur tas iprotis? o dar sako, kad obuolys nuo obels). jei po jo atsisesdavau prie kompo, tai pasinerdavau i jo palikta kvepalu debesi, net galva susvaigdavo. viskas aplink kvepedavo, net katinas. "sarmoj", i kuria normaliomis aplinkybemis kojos nekeliu, pasitiko labai maloni pardaveja. nejauna (nors tiek), bet labai graziai atrodanti, kaip liaudyje sakoma - susitvarkiusi ir prisiziurejusi. iskart susiguziau, bet ryztingai patraukiau tikslo link. sakau, reikia man dovanos - vyrisku kvpealu. maloniai privede prie lentyneles su nieko nesakanciais buteliukais butelaiciais. sakau, gal pauoscius prisiminsiu kokius jis megsta. bet - griebiausi kaip skestantis siaudo - geriau paskambnsiu jam ir paklausiu kokia yra jo megstama, vadinkim, firma. to make long story short - nereikia jam. trys buteliai stovi. juokiasi. ka gi, kadangi pardaveja maloni ir, speju, tikisi, nedristu apvilti ir nuprendziu nusipirkti "ka nors sau". uzduotis nelengva, nepavyksta nuslept nekompentencijos sioj srity. pasijuntu nemoterim ir paprasau pagalbos. galiausiai paemiau maziausia buteliuka kvepalu "salvador dali". labiau del vardo, negu del kvapo. veliau mielas pastebejo, kad kvapas turetu buti bjaurus, siurrealistinis. bet jis, aisku, neteisus. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18790