kai vyko vengru revoliucija, vaikui buvo seseri. dabar jis pasakoja apie tai per bbc. o tevas buvo aktyvus pasipriesinimo dalyvis, revoliucionierius. vienas is keliu simtu, kuriuos veliau, po viskam rusai nuteise ir ivykde mirties bausme. bet ta diena, kai vaikas paskutini karta mate savo teva, jis dar nezinojo kaip viskas bus. jis tik prisimena lapkricio niuria diena savo mociutes namuose - dideliam senoviniam bute ("burzuaziniam", kaip jis dabar sako) su daug sofu ir knygomis lentynose. kai vengrijoje likti tapo pavojinga, tevas slapcia susitiko su vaiko motina - judrioje vietoje, kur daug zmoniu ir lengva islikti nepastebetam. jis liepe motinai begti su sunum i sveicarija ir pasake kaip ta saugiai padaryt. jie ir pabego i sveicarija ir ten gyveno. viena diena, kai vaikas po mokyklos dar ejo i baseina paplaukiot ir grizo namo susivelines, motina sutiko ji liudnu veidu ir jis tikejosi sulauksias priekaistu del pavelavimo. bet motina pasake, kad tevo nebera. tiesa, kai jie visi dar buvo gyvi vengrijoje, to berniuko tevas daznai grizdavo namo velai arba isvis nenakvodavo namie. ne vien todel, kad buvo iskilus zurnalistas, revoliucijos dalyvis, bet dar ir del to, kad turejo kita moteri, pas kuria likdavo nakciai. taigi, kai pagalvoju apie to vaiko motina, nublanksta viskas: ir didingas seneles butas, ir kilni kova. nieko negaliu sau padaryt: kaip tik del tos kitos moters man to tevo nelabai ir gaila. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18790