per radija dvi psichologes, baciulyte ir griskonyte siandien kalbejo apie labai paplitusia zmoniu rusi, kuria viena amerikiete psichoterapeute (b ir g labai megsta pasiremti autoritetais, tai nuolat papila niekam negirdetu pavardziu, kurios turi susitiprinti ispudi) pavadino neurotikais. dabar sitas terminas i musu kasdiena yra iauges ir net nesvarstome koki pakaitala galetu sugalvoti kalbininkai (nebent ivse svarsto ziaumodama savo sudmaisti). siaip tu psichologiniu pokalbiu nemegstu, nes man jie rodos atitruke nuo gyvenimo ir labai jau schematiski. bet tai, apie ka jos siandien, tiesiog jauciau visu kunu ir krauju. tokiu zmoniu tikrai daug, o ir i save ne pro sali pasiziuret. siandien mane paveze su darbais iki tos vietos, kur bus paroda. aisku, viskas vyko pagal dailininku sajungos iprastas taisykles: jokiu priemimo popieriu (net sovietmeciu budavo priemimo popieriai), o paklausus buvo pasakyta, kad viskas grista pasitikejimu (kuo jau kuo - dailininku sajunga pasitiketi?)ir dar reikia susirasti tokia donata, kuri yra LABAI FAINA. susinervinau, nors galvoju, kad galejau elgtis oriau ir santuriau. ypac kai paklause ar nenoreciau sumoketi dalyvio mokesio, nereikejo atsakyti "sudokescio". bet saukstai po pietu. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18790