vakar ten, kur buvom sveciuose, pora labai gerai sugyvena. atrodo laimingi. aisku, visko nezinosi, bet smagu matyt kaip jie viens su kitu elgiasi. jau prie duru priejus buvo girdeti kaip ciauska virtuveje garsiai. rodes, susirinke daug zmoniu, o ne - tiek jiedu, aptarineja reikalus. tos poros vyras yra mano artimas giminaitis, taigi pazistu ji nuo vaikytes. labai skaniai gamina (jis! o ne ji). apvalioje gilioje keptuveje troskino mesa su darzovemis, paskui ta troskini reikejo vyniotis i sausa pirktini blyna. valgyt rankomis. bet as paprasiau irankiu. tai meksikietiskai japoniskas patiekalas. tiesa pasakius, dabar atejo i mada tiek kulinariniu mandrumu, kad bulviu kose su kotletais ir baltu vinegretu gali pasirodyt didziausia egzotika. dar apie judvieju santykius: zmona dar paeme dar viena blyna, noredama isivynioti. vyras ateme is jos ta blyna ir pakeite karstesniu. kad jai butu geriau, suprantat? jie viska dare kartu, vienas kito nevarinedami ir neziuredami vienas i kita isverstom akim. pasakojo ka nors irgi abudu is karto ir vienas kito netilde. o teke yra matyt ir tokiu dalyku, kai vyras zmona varineja padaryk ta, uzmirsai ana. kitose seimose. ne pas mus. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18790