Aišvas ne išimtis. visi taip mylim kaip toj senoj graikiškoj dainoj apie mėnulį : manęs nemato niekas danguje kol saulė jo nepaauksavo. patys savo vertės (kuri,sako, neįkainojama, nes paties Dievo suteikta) nematom, kol kitas mūsų neįsimyli. o jei vaikystėj tos meilės negavom, tai augam kaip nelaistytos dažovės... o, jei tik rastume tą kelią į besąlygine meilę, būtume išvis nepažeidžiami, turėtume tobulą galią, tobulą išmintį... nes meilė iliuminuoija intelektą... kartais manau, kad mano juodas Bombejaus veislės katinas Magas (Magilanas) žino apie meilę ir VIENĮ kur kas daugiau nei žmonės, kurių protai prikimšti neteisinmgos informacijos. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=18887