kaip pats gerai pastebėjot, emigracija padėjo man atsikratyti baimių. Tai vienas iš teigiamų emigracijos bruožų. Išvykom mes su savo baimėmis, su kuriomis jūs gyvenate iki šiol. Sovietinė kontrolės dvasia buvo gana giliai įskiepyta. Emigravom dar tada kai Lietuva nebuvo ES sudėtyje. Atvykom į Londoną kaip turistai ir ... užmiršome laiku išvykti. Darbo leidimus pirkom iš apsukrių lietuvių. Darbo su jais ieškoti oficialiose agentūrose ar darbo biržoj nedrįsom. Eidavom į tas, kurios neturėdavo jokių iškabų, o sužinodavom apie jas tik iš vienintelės reklamos - iš lūpų į ausį. Baimė sekiojo iš paskos, bijojom, kad mus sugaus, kad grąžins Į Lietuvą. Bijojom kam nors pasiskųsti jei kas neteisingai su mumis elgėsi darbe ar išvarydavo mergaites vidurnaktį iš namų, jei nepaklusdavo "lendlordo", t.y. lietuvio ar kito emigranto, apgaulės būdu gavusio "politinį prieglobstį", kuris pernuomodavo gauto socialinio namo kambarius merginoms ir reikalaudavo, pvz., kad jos būtų jų girlfriendiemis. Dvi latviukės pasakojo man kaip jas, vidurnaktį išvytas, priglaudė airiai viename pub'e, ir laikė tol kol susirado kur gyventi. ... Stogas nuvažiuodavo ne vienam. Pati mačiau kaip vienas lietuvis ėjo gatve mostaguodamas rankomis, barėsi matomai su kažkokiu įsivaizduojamu priešu. Anglų migracijos tarnyba, per lietuvių katalikų bažnyčią, ieškojo psichologės, mokančios anglų kalbą, kad galėtų kažkaip susikalbėti su tokiais vargšais. Kunigas Tverijonas radfo jiems psichologijos magistrę, vokelius klijuojančią kažkur užmiestyje. Jai pasisekė. O vienas vyrukas, atėjo į bažnyčią Dievo pagalbos, po to kai pakliuvęs į bėdą - netekęs darbo, stogo ir pinigų, pats pasiryžo prisiduot policijai, tikėdamasis, kad jam nupirks bilietą ir taip sugrąžins į Lietuvą. Kur tau. Policininkai pažiūrėjo į kompiuterį ir ramiai pasakė: jūs į šalį įvažiavot legaliai, (nesvarbu, kad užmiršo išvažiuoti), mūsų visuomenei jūs niekuo nepakenkėt, tad gyvenkite sau kiek jums patinka ir toliau. Nuo jo pasakojimo mums visiems gerokai palengvėjo. Tik tada supratome, kad esame laisvoje šalyje ir kad savo baimes atsivežėme su savimi. O Lietuvai įstojus į ES jau galutinai atsitiesėme, nebebijojome jau naudotis savo teisėmis ir ieškoti kilnesnių darbų. Taip man atsirado galimybė patekti į aukštos kultūros aplinką... . Tikiu, kaip sakot, kad prie ankstesnės valdžios buvo daugiau kontrolės, o tuo pačiu irbaimės. Bušui paskelbus karą prieš terorizmą, buvo pasinaudota proga apjungti visas slaptasias tarnybas. Įskaitant Rusijos ir Lietuvos VSD, žinoma. Man įstrigo viena JAV saugumo vado pavardė. Tai rabino sūnus Chiortoff. Berods jį paskyrė po 9\\11 įvykių. Tai labai simboliška pavardė, jei ką. Kaip ir Wolfų, Wolfovičių, Wolfansonų dominavimas centriniuose bankuose, ganant aveles:) Buvome tik per plauką nuo visiškos satanizmo pergalės Pasaulyje. Ačiū Dievui, amerikiečiai pasirinko kitą kelią ir visas pasaulis lengviau atsikvėpė. Matosi, kad dabar jie metė pajėgas į Europą, ypač Rytų. Bando atsiimti pozicijas arba tiesiog sugriauti. Baimė ir melas yra jų įrankiai. Kuo daugiau kas nors jų bijo, tuo labiau jie stiprėja. Baimės Dievas nesukūrė, todėl ji tėra iliuzija. Laikas jos atsikratyti kartu su visom kitom tamsybėm. Jei net Dievas neina prieš mūsų laisvą valią, tai kas prieš ją turi teisę eiti? Jie žino, kad tokios teisės neturi, todėl baugina. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19050