15 Rašytiniuose tekstuose, kurie bus apţvelgti analizuojant tyrimo duomenis, ţiniasklaida apibrėţia, kas yra tauta, kas ją sieja, kas nepatenka į tautos apibrėţimą, taip per patį giluminį suvokimą reguliuojamas atitinkamas elgesys ir asmenų kategorizavimas. Galiausiai subjektyvus vertinimas gali būti objektyvuotas ir priimamas kaip savaime suprantamas. Kaip teigia britø teoretikas Ph. Elliot, „þiniasklaida gana subtiliai priverèia auditorijà priimti socialinius vaidmenis ir áprastos asmeninës veiklos standartus“. Ţiniasklaida formuoja šių dienų subjektyvumą (subjektivity), jai suteiktos kontraversiškos teisės „kontroliuoti“ ir “tapatinti” (“becoming”): kurti, kontroliuoti diskursus, formuoti tapatybės suvokimą. Vienos komunikacijos formos yra svaresnės nei kitos. Ţurnalistika priklauso prie didesnę įtaką turinčių komunikacijos formų. Media turi socialinį efektą: per gebėjimą formuoti problemų svarstymo darbotvarkę ir viešąjį diskursą, gali turėti įtakos įsitikinimams, asmenų nuomonei, ne tik apie pasaulį bet ir apie savo vietą ir vaidmenį jame. Kitaip tariant, galima formuoti socialinę tikrovę formuojant poţiūrį į ją. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19050