Sausio tryliktosios ryta pirmoji parase pagieza. Bet , tiek, to, palikime ja virti savo sultyse. Su atejusia nauja diena. Vis prisimenu siaubinga savijauta sustiprinancius Zveryno cerkves varpus. Skambejo retai ir pranasaujanciai. Ir dabar pagalvoju, ka jie ,kita diena laidojo, - zuvusiuosius, ar musu vilti? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19091