Kas nemato   gražaus  ir laikino mūsų gyvenimo tragiškumo - tas yra 
lėkštas optimistas/veidmainys; kas nepripažįsta mūsų realaus 
gyvenimo  sunkumų bei niekšybių - toks  žmogus pats yra 
niekšas/menkysta...  Kur jūs kai kurie  bičiuliai oponentai regėjote 
aptimizmo šaltinius šiame gyvenime? Ir aš jas mačiau tik trumpalaikėse
 akimirkose, jau išbėsusiose  valandose, nuosavose viltyse ir
iliuzijose...Taip, pamenu jas, tas  akimirkas, minutes, valandas! Bet visa
kita - rupi žemė,  alinanttys realybės reikalai,  ir galiausiai -
žemės grumstų  dundesys... Revoliucijų jokių nereikia, Korna, visos
jos  galvažudiškos, kraugeriškos ir nieko neišsprendženčios. Mums
reikia  protu evoliucionuojančios valdžios, o ne fetišų  bei simbolių
garbinimo - kad ir kiek  taurūs ir brangūs jie  būtų ar atrodytų 
praėjusio laiko nebūtyje. Tegul   mirusieji/žuvusieji  pažadina 
gyvuosius!

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19091