hm...aptvarkiau namus, apspardžiau šiukšles, sustūmdžiau į palovius,
nemazgotus spotkelius, tarėlkas sukišau po suolu, aslą pašlaviau su
uodega. Tvarka kaip bažnyčioj. Galiu ramiomis kanopomis lauki kauniškio
svečio asilėno. Stumdysim šachus, pasiganysim, nes bai ėdrus ans.
Šiaip ar taip traukia netoli dviejų metrų. Gaila, kad jis abstinentas-
pakilnotumėm ir po pėncdėsionc kg. Na ir jaunimas šiais laikais :( O
pamenu, būdavo...ach, ką čia šūdą ir kalbėti, teisus tas Raimis iš
po Žemaitijos- nieko gero šiame pasaulyje, nebent kai asilėnui sukalu į
kaulus. Tada toks linksmas žvengas suima, vos ne vos susilaikau- suprantu,
kad jam būtų nesmagu kvadrate. Vienam svorius kilnoti nesinori- jei
nepakelčiau ir nuvirsčiau ant šono, nei kas paklos, nei kas užklos.
Taip ir nustipti galima. Ech, Raimi, Raimi, būtum arčiau-
patūruvotumėme prie buteliuko. Daug esi matęs, daug žinai,įdomus
būtum pašnekovas. O aš savo ilgas ausis pastatęs klausyčiausi
kiekvieno tavo žodžio žodelio. Laikykis, nepasiduok. Aš irgi. Uodegas
aukštyn!

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19091