Kiekvienai ligai yra vaistas. Ir gydytojas. Kai su sese sužinojusios diagnozę paskaitėme apie ją internete, atrodė, jokios išeities nėra, net kalbėtis apie tai buvo sunku. Viskas taip ir buvo, dar pridėjus cc tikriausiai nutylėtas nemigo naktis, nes kai kurie, o gal ir visi, raminantieji ir migdomieji tokio ligonio smegenų veiklą dar labiau pablogintų. Sesuo biologė, nenuleido rankų, ieškojo gydymo, pasitikėjo specialistais. Pagal jau turinčių patirtį rekomendacijas atrado Neuromedą Kaune. Tuo metu Neuromeda vykdė tyrimų programą, kurioje dalyvaujantiems buvo nemokamai skiriami vaistai iš Vokietijos dėl senatvinės demencijos, specialistų konsultacijos, tyrimai, stebėjimas. Gal ir Alzhaimerio liga sergantiems, ligos panašios. Deja, dėl alergijos daugumai medikamentų tęst gydymo tais naujais vaistais negalėjom, teko grįžt prie įprastojo senatvinės demencijos vaisto triapidalio (kuris prieš tai, poliklinikos specialisto paskirtas, sukeldavo varginančius šalutinius poveikius) ir kt. vaistų, bet Neuromedoj jų kiekius per parą taip sudėstė valandomis, puselėmis ir ketvirčiais, kad užteko mažesnio tablečių skaičiaus, todėl neliko šalutinio poveikio. O gal ir įvadinis vokiško vaisto kursas dar spėjo paveikti. Kauno Klinikose, Psichiatrijos klinikoje, į tą vaistų seką įdėjo antidepresantus - tai ir buvo svarbiausia, mano galva, su jais akivaizdžiai sutapo pirmosios pradinio stabilumo savaitės. Dabar sauskelnės, visiškas nesusišnekėjimas, bloga nuotaika, neprognozuojami veiksmai, noras išeit, gelbėtis ar net žudytis, nemiga, nevalgymas - praeity, tai stebuklas, prisiminus ir palyginus su pradinėm mūsų žiniom apie tokios ligos eigą. Gerėjimas vyko palaipsniui, apie pusmetį, dabar būsena stabilizavosi, blogėjimo, koks buvo ligos pradžioj, nėra, nepastebim. Reikia pastovios priežiūros, tik ji nepalyginamai lengvesnė nei buvo prieš dvejus metus. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19421