Jei pripažintų slaugą, tai gaučiau apie 700lt į mėnesį, bet jokios
fizinės pagalbos- ne. Jei gyventumėme Vilniuje, tai gal ateitų kokia
bobikė kartą į savaitę pusdieniui. Nuo kojų nenusivarysiu, nes neturiu
teisės, nebus kam ją prižiūrėti. Tai mane mobilizuoja, neleidžia
sutižti. Gydytoja išaiškino, kad slaugą( pinigus) galima gauti, jei
ligonis nesikelia iš patalo,visi sfinkteriai nelaiko, yra visiškai
nekomunikabilus. Ačiū, Dievui, taip visiškai nėra,tik dalinai, tad nei
kiek nepergyvenu.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19421