"Šiame spektaklyje jau buvau pasigedęs senųjų tautos išminčių,
įspėjančių naivius krašto gyventojus apie didį radikalizmo pavojų.
1988-aisiais toks vaidmuo buvo skirtas liaudies rašytojui Juozui
Baltušiui, keikusiam pirmuosius Sąjūdžio žingsnius. Net palengvėjo,
kai tiesos ir teisingumo reikalaujantį mitingą iš vakaro per vieną
Lietuvos radijų pagaliau pasmerkė vienas tautos patriarchų: tarsi
akcijos rengėjas jis tėviškai paragino visus rinktis ne Simono Daukanto
aikštėje, bet „kurioje nors kitoje vietoje“. Mitingo išvakarėse
nuoširdžiai plušėjo ir prezidentės komanda. Iki vakaro patarėjai
sėdėjo prie telefonų ir kvietė menininkus bei mokslininkus kitą rytą,
mitingo metu, susitikti su prezidente.  Mat svarbu visuomenei nusiųsti
aiškią žinią: tuo laiku, kai blogieji gatviniai ir patvoriniai rėkauja
prie prezidentūros, šalies vadovė rimtus klausimus aptaria su tikruoju
tautos žiedu - su gerąja, lojaliąja kūrybine inteligentija."

Na, nežinom kas buvo ta "kūrybinė inteligentija", bet nesunku atspėti,
kad "vienas tautos patriarchų" tai pats Landsbergis. Manau, natūralu, kad
Landsbergis nenorėjo, kad šis mitingas prie prezidentūros būtų
interpretuotas kaip mitingas prieš Prezidentę. 


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19469