Tam, kad užtikrinti apkaltinto žmogaus teisę gintis, jam turi būti suteikta galimybė paneigti įrodymus, per kuriuos yra mėginta įrodyti jo kaltę. Tas apima ne vien jo galimybę paneigti pateiktų faktinių parodymų patikimumą per jų vidinių silpnumų bei prieštaravimų išryškinimą ir atskleidimą, bet ir jo galimybę iškelti pačių liudytojų motyvacijas teikti melagingus parodymus. Tačiau kada liudytojai lieka įslaptinti net teismo metu, apkaltintam žmogui atimama galimybė žinoti, kas jį kaltina. Todėl neleistas susipažinti su liudytojų tapatybėmis, jis negali iškelti jų neigiamas reputacijas, jų pačių įvykdytus nusikaltimus ir jų kitus, dar neatskleistus ryšius su nagrinėjimu nusikaltimu ar su kitais asmenims, kurie irgi gali būti susieti su jam inkriminuotu nusikaltimu. Jis taip pat negali kvestionuoti liudytojų susitarimų su teisėtvarkininkais atleisti juos nuo atsakomybės dėl šio ar kito nusikaltimo, ar pateikti teismui visą eilę kitų faktorių ir aplinkybių, kurios atskleistų liudytojų motyvacijas sakyti ką kitą, negu tik tiesą. Todėl jis praranda bet kokią galimybę iškelti šių liudytojų polinkius meluoti. Šiuos dalykus gali klausti teisėjas. Bet jis gali būti ne interesuotas gilintis tiek, kiek norėtų kaltinamasis, ir gali klausti visai ne tuos klausimus, kuriuos norėtų klausti kaltinamasis. Tai ne vien atskiri klausimai, bet ir gynybos strategijos dalis, kurią turėtų nustatyti pats kaltinamasis. Net kada klausimai perduodami liudytojui per teisėją, kaltinamasis vis tiek negali tinkamai suformuoti efektingus klausimus, nežinodamas liudytojo tapatybės. Tad procesas lieka beviltiškas, net jei teisėjas pagal kokią nors iškreiptą sąvoką yra laikomas kaip slapto liudytojo tarpininkas ar net jo atstovas. Be to, kalbama apie kaltinamojo teisę gintis, o ne teisėjo pareigą gilintis į bylos aplinkybes, kad būtų pasiekta tiesa. Todėl vien tik tai, kad teisėjas gali klausti tuos pačius klausimus ar perduoti kaltinamojo klausimus įslaptintam liudytojui, neištaiso šio akivaizdaus kaltinamojo gynybos teisių pažeidimo. Teisės gintis negalima atimti Dėl šių visų priežasčių liudytojų pilnas įslaptinimas sukuria visai realią, tačiau niekuo nepagrįstą prielaidą, kad šie visi kaltintojo liudytojai sako tiesą. Neleidus kaltinamajam pateikti liudytojams klausimų apie jų ryšius, praeitį ir motyvacijas, toks liudytojų įslaptinimas neleistinai suvaržo jo teisę gintis ir kartais net efektyviai ją panaikina. Todėl kyla pavojus, kad tas, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo pakankamai nekalta, gali jo taikymo metu sukurti visai kitas pasekmes. Šios apsaugos praktiniame pavidale tai gali tapti priemone, kurios tikslas yra ne tiek apginti liudytojus nuo poveikio, kiek apsaugoti juos nuo bet kokios išsamesnės ir todėl efektingesnės gynybos apklausos.(desperacija.lt) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19469