Barbarai! Čia mistika, patys tauriausi ir giliausi jausmai. Tas, kuris
siūlo man lyginti tai su Miliauskaitės ar Baliukonytės poezija, yra
snobas, jau nekalbant apie  terrą, kuri makakiškai tesuvokia vien
masturbacinius kliedesius. Na, ką padarysi, tamsi publika. Jai reikia
gražios, blizgučių krūva puoštos pakuotės ir šūdo, įvynioto į
vidų. Čia, K. Janušaitės eilėse, yra atvirkščiai: permatomas
žodžių drabužėlis ir deginantis vidinis krūvis. Nenoriu toliau
rašyti. Pasidomėkite Giesmių giesme, pranašų Ozėjo, Izaijo, Jeremijo,
Ezekielio knygomis, galimomis Gg interpretacijomis - alegorine, istorine,
krikščioniškąja, mistine. Visada buvo polinkio interpretuoti Gg kaip
vien žmogišką meilę, bet aš su tuo nesutinku ir nemanau, kad tokią
meilę turėjo galvoj šių eilių autorė. Beje, dėl karaliaus Saliamono
- lig šiol neprieita prie vieningos nuomonės, kas parašė Gg. Manoma,
kad ne Saliamonas, - dėl kalbos skirtumų, atsiradusių po Babilono
tremties. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19551