Buvo toks momentas kai namuose gyveno įvairaus amžiaus septynios katės ir katinai. Gal tai, kad jie buvo iš vienos labai rūpestingos mamos, tai visi labai draugiškai sugyveno. Ypač mylėjo mano žmoną, tad buvo juokinga, o jai smagu, kai visi septyni sulipdavo pas ją į lovą. Vieni murkdavo, kiti snausdavo, dar kiti kaip išdykę vaikai siausdavo. Man žmona su katėmis lovoje primindavo katę su per ją laipiojančiais mažautėliais katinukais.Ir įdomiausia, kad kiekviena/s katė/katinas turėjo savo charakterį ir įpročius. Viena katytė, matydama, kad einu link namų, nubėgdavo prie durų ir pasišokusi nagais užsikabindavo kokį pusmetrio aukštyje ant sienos, ir galvą pakreipusi žiūrėdavo į mane, o aš nesusilaikydavau nesusijuokęs. Man net kilo įtarimas, kad ji specialiai taip darė norėdama mane pralinksminti. Apie tai rašiau anksčiau, bet vėl prisiminiau, ir vėl parašiau. Kai vėl prisiminsiu, nenuliūskite- vėl parašysiu.:) Hmm...vėl sugedo korektorius ir raudonai braukia visus žodžius, tad dėl klaidų prašau manęs nekaltinti. Skundus ir pageidavimus siųskite tiesiai Geitsui, kad gamina broką, neturi programos pačios išsireguliuoti ar net pradingti. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19873