Nagi puikus straipsni. "...pasiremkime Česlovu Milošu, poetu, turėjusiu didžiulę istorinių išbandymų patirtį: jo eilėraštyje „Žuvis“ (Berklis, 1970) sakoma: tarp klyksmo, šūkavimų, tarp puodų ir būgnų dundesio „oriausias protestas yra saiko laikymasis“. Geroji šio nuolat keliamo triukšmo pusė yra ta, kad ne vienas lietuvis ėmė domėtis savo istorija ir ne viena šio straipsnio autorė ta proga atsivertė Brazaičio raštus bei įsitikino, kad jis ir dabar pavojingas sovietinės ideologijos išplėtimui pasaulyje. Štai atsiverčiau ir aš: V tomą: "Šių dienų argumentai prieš tautiškumą remiasi arba nesusipratimu, arba nenuoširdumu, arba nesupratimu. - Nesupratimas kyla iš to, kad, tuos pačius terminus vartodami, žmonės ne tuos pačius turinius juose randa. Tautiškumas, nacionalizmas, lygiai kaip ir individualizmas, kosmopolitizmas, internacionalizmas... priklauso nuo sąvokų, reiškiančių žmogaus santykiavimo būdus su bendruomene. ... Susirūpinimo persvara asmeniniais reikalais davė individualizmą. Persvara susirūpinimo tautos reikalais ir savo tautos branginimas auksčiau už kitas yra nacionalizmas. Tuos nusiteikimus kiekvienas ]mogus turi. Tik viename kai kuris nusiteikimas stipresnis, kai kuris labiau atrofuotas. ... Su ankstyvuoju romantizmu pasireiškęs susidomėjimas liaudimi davė pradžią nacionalizmui, radusiam auksčiausią išraišką valstybinėje srityje prezidento Wilsono 14 punktų, kurie pagrindė valstybių formavimąsi nacionaliniu principu. Šis principas taip prigijo valstybių sąrangoje, kad kai kuriose kalbose net sutapo tautybės ir pilietybės terminai (nacionality) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19948