"Juk pagrindinis vyriausybės tikslas ir tuomet, ir juolab dabar turi būti darbo vietų išsaugojimas. Taip elgėsi Vokietijos, Lenkijos, daugelio kitų šalių vyriausybės. Kaip visiškai pagrįstai rašo minėtoje knygoje tas pats P.Krugmanas “Žala, kurią padarė darbo vietų stygius, yra reali ir baisi..., tuo tarpu žala, kurią daro dabartinės apimties deficitas (autorius kalba apie JAV, kurios deficitas daug kartų didesnis nei Lietuvos), daugeliu aspektų yra tik hipotetinė". Nobelio premijos laureatas savo analizėje beveik atsiriboja nuo visų kitų nedarbo pasekmių, nors ir vadina jas “baisiomis". Tačiau mūsų atveju, tai ir didžiulė, jau kelianti pavojų nacionaliniam saugumui emigracija. Kiekvienas išvykęs ar nedirbantis, priklausomai nuo kvalifikacijos, galėtų pagaminti vidutiniškai 50 – 70 tūkstančių litų vertės nacionalinį produktą per metus. O per ketverius? O kiek išvyko su išsilavinimu, darbine patirtimi, kitokia kompetencija? Išvykusieji, beje, dirbs ir kurs produktą bei mokės mokesčius jau kitose šalyse. Be to emigracija, nes išvyksta daugiausia darbingo amžiaus žmonės, sparčiai blogina dirbančiųjų ir socialiai remtinų santykį pačioje Lietuvoje, kas, kaip jau ir perspėja ekspertai, netolimoje ateityje taps dar didesnė problema. Net ir laikantis visiškai, kaip matome, nepasiteisinusios dešiniųjų “griežto taupymo„ logikos, ar šiandien kas nors iš valdančiųjų galėtų racionaliai paaiškinti, kam ir kokiu tikslu buvo reikalinga “naktinė“ mokesčių reforma? Ar tai padėjo surinkti daugiau mokesčių į biudžetą? Ne. Ar tai pagerino verslo sąlygas sunkmečiu? Ne. Ar didesni mokesčiai padidino šalies įmonių konkurencingumą? Ne, priešingai sumažino. Ar toks radikalus mokesčių sujaukimas nepadidino “šešėlinės" ekokonomikos? Taip ir gerokai. Tai kodėl mūsų dešinieji pasirinko tokį kelią? Ir todėl, kad to norėjo užsienio bankai. Tačiau pirmiausia, matyt, todėl, jog tokia “taupymo„ politika leido vyriausybei eiti lengviausiu keliu ir visiškai atsiriboti nuo kuriamosios ekonominės veiklos – “taupai“ ir nieko nedarai. Tai ir matėme šios kadencijos metu, kas ypač buvo ryšku aplinkos ministerijos veikloje, o tiksliau - namų renovacijos susžlugdyme, net nepamėginus panaudoti ES paramos. Be to taupymas Lietuvoje buvo beveik išimtinai pensininkų ir socialiai remtinų žmonių sąskaita, kai net blogiausioje padėtyje esančioje Graikijoje jų keliskart didesnės pensijos ir socialinės išmokos buvo sumažintos tik nežymiai. O latviai ir estai to nė nedarė. Jei jau giriamasi “krizės įveikimu„, tai kurie rodikliai šiemet yra geresni, nei prieš ketverius metus? Sumažėjo valstybės skola ar biudžeto deficitas? Ne, skola padvigubėjo, deficitas išliko panašus. Tačiau bendras šalies nacionalinis produktas, o ypač skaičiuojant vienam gyventojui, sumažėjo. Bedarbystė išaugo trigubai, emigracijos mastai taip pat, žmonių pajamos, perkamoji galia sumažėjo, kainos nesulaikomai auga. Liberalai teigia, kad Klaipėdos uosto krova – didžiausia per visą laikotarpį. Taip, bet nedaug skiriasi nuo ankstesniųjų metų ir vargu ar tai yra tiesioginis vyriausybės nuopelnas. Net įmonių konkurencingumas, jei ir padidėjo, kas nuolat pateikiama kaip pasiekimas, tai ne dėl kokių nors technologinių naujovių ar investicijų, kaip turėtų būti, o tik dėl darbuotojų ir jų atlyginimų sumažinimo. Kas vargu ar gali būti laikoma kokiu nors “pasiekimu“." -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=20095