> nereikėtų švaistyti kaltinimais, kad darbdavys blogas, negalvoja apie darbuotojus, jam rūpi tik jis pats. Ir nereikėtų visos > atsakomybės už savo gyvenimą suversti darbdaviui - mėnesį algos negavai, gali ramiai išeiti iš darbo ir susirasti kitą. Nauja darba surasti irgi darbas :) Netgi oficialiai, iteikus pranesima apie atleidima, darbdavys turi skirti tam tikra dali darbo laiko naujo darbo paieskoms. Todel, zinoma, galetu darbuotojai ir taip elgtis. Vietoj to, kad galvoti apie tiesiogines pareigas, pastoviai dometis darbo rinkos pokyciais, ziureti kur cia galima geriau gauti ir bent menkiausiai progai pasitaikius lekti i kita vieta. Noretum tokiu darbuotoju? Ir produktyvumas kristu, o ir patys darbdaviai dar labiau tokiais darbuotojais skundziasi - as cia ji apmokinau, investavau, o dabar pabego su visu idirbiu, dar klientus issivede. Taip kad Lietuvoj siuo atzvilgiu truputi iskreipta situacija. Darbdavys butent ir gauna pelna uz rizika - investuoji, rizikuoji, ivertini visas tokias galimybes kaip iplauku sumazejimas, ir jei padarai teisingai - islosi. Jei ne - imone uzsiraukia. O dabar gaunasi taip - jei nevykes darbdavys blogai ivertina, tai jo nuostolius pasidalina darbuotojai ir savo saskaita imone istempia. O jei pavyksta - tai niekas virspelniu su darbuotojais nesidalina, cia as labai geras verslininkas uzdirbau. Todel faktiskai darbuotojai leidziasi isnaudojami, reiketu bent menkiausiai skolai esant grieztai tokias imones uzlenkineti ir nuo to butu geriau tiek kitiems rinkos dalyviams tiek patiems darbuotojams.