nu cia dar diskutuotinas klausimas, viesojo sektoriaus atlyginai tikrai nebuvo apkarpyti, Latvije gaal.. Kad is TVF neiskolino, tai cia dar nereikia dziaugtis...palukanoms kitu metu biudzete uz paskola yra skirta kiek...~700 mln. Lt Cia tiesiog suplakta LV ir LT i viena kruva, O EST isvis is konteksto reikia isimti, nes jie vieninteliai turejo rezervini fonda sukaupe, + ten debesis suomiu+svedu pinigu sukasi. be to pernai-siemet sukiso gal 1 mlrd Eur ES lesu i kelius, ir tas matosi... "vaikis" <nera@nera.lt> wrote in message news:iae0he$2sq$1@trimpas.omnitel.net... > Labas rytas, > > Noriu pasidalinti su Jumis keletu ištraukų ir neseniai išleisto pasaulinio > garso Švedijos ekonomisto Anderso Aslundo išleistos knygos, kurioje > nemažai pozityvaus dėmesio tenka A. Kubiliaus sėkmingai kovai su krize bei > jo vykdomai finansų politikai. > > Kas čia vis mėgo ironizuoti, kad nebus rašomos knygos apie Kubiliaus > darbą? :) > > Gero skaitymo. > > Anders Aslund savo neseniai išleistoje knygoje apie Rytų Europos finansinę > krizę (angl." The last shall be the first: The East European Financial > Crisis") rašo: > > > > "Didžiausia staigmena yra tai, kad Latvija, Lietuva, ir Estija - > labiausiai krizės paveiktos šalys - išvengė devalvacijos, priešingai nei > tvirtino didžiulis Amerikos ekonomistų būrys. Vietoj to šios trys > Baltijos šalys ėmė vykdyti vadinamąją "vidinę devalvaciją". Jų > Vyriaus ybės 35 proc. apkarpė viešojo sektoriaus atlyginimus, jų pavyzdžiu > pasekė ir privatus sektorius. Sumažinus viešąsias išlaidas sąnaudų lygis > tapo konkurencingas ir didelį einamosios sąskaitos balanso deficitą > netrukus pakeitė ženklus perviršis." > > > > Lietuvos vykdoma politika skyrėsi nuo Latvijos. Lietuvoje veikė stipri > postkomunistinė socialdemokratų partija, kurios vykdoma politika nebuvo > nei oligarchinė, nei etninė; etniniai lietuviai sudarė didžiąją dalį. > Ekonominė krizė šalį ištiko socialdemokratų valdymo laikotarpiu. 2008 m. > spalio mėn. vykusius parlamento rinkimus laimėjo konservatoriškoji Tėvynės > sąjunga, kurios vadovas Andrius Kubilius lapkričio mėnesį tapo ministru > pirmininku. Buvo suformuota Lietuvą išgelbėti pasiryžusi centro dešiniųjų > koalicinė vyriausybė. A. Kubilius - itin ramaus būdo žmogus, todėl krizės > neišsigando. Jam jau buvo tekę premjerauti 1999-2000 metais po Rusijos > finansinės krizės; tuomet jis pelnė nemen ką pasitikėjimą. Kubiliui vos > pradėjus dirbti, 2009 m. sausio 14 d. Vilniuje kilo riaušės. A. Kubilius > jas sutvarkė, ir jos niekada nepasikartojo; tuomet lietuvius sukrėtė > smurto vaizdai. Pelnęs griežtos fiskalinės politikos šalininko reputaciją > A. Kubilius sako: "Mano patarimas yra paprastas:. Reikia kuo skubiau imtis > fiskalinio konsolidavimo priemonių." > > > > Anders Aslund savo neseniai išleistoje knygoje apie Rytų Europos finansinę > krizę (angl." The last shall be the first: The East European Financial > Crisis") rašo: > > "Didžiausia staigmena yra tai, kad Latvija, Lietuva, ir Estija - > labiausiai krizės paveiktos šalys - išvengė devalvacijos, priešingai nei > tvirtino didžiulis Amerikos ekonomistų būrys. Vietoj to šios trys > Baltijos šalys ėmė vykdyti vadinamąją "vidinę devalvaciją". Jų > Vyriausybės 35 proc. apkarpė viešojo sektoriaus atlyginimus, jų pavyzdžiu > pasekė ir privatus sektorius. Sumažinus viešąsias išlaidas sąnaud ų lygis > tapo konkurencingas ir didelį einamosios sąskaitos balanso deficitą > netrukus pakeitė ženklus perviršis." > > Skiltyje "Lietuva, Estija ir Bulgarija: tvirta antikrizinė politika be TVF > pagalbos" rašoma: > Natūralu, kad Lietuva, Estija ir Bulgarija, t.y. šalys, kuriose veikia > valiutų valdybos modelis, būtų aptartos kartu. Visos trys išsiskiria savo > neįprastomis kovos su krize priemonėmis, be to, nepaisant didelio > einamosios sąskaitos deficito, nei viena iš jų neprašė TVF pagalbos. > > Įdomiausia tai, kad TVF programos neprireikė Lietuvai, kurios ekonominė > padėtis buvo labai panaši į Latvijos, kai 2008 m. einamosios sąskaitos > deficitą sudarė 13 procentų BVP, tačiau jai pavyko išvengti pradinio > krizės etapo, bet to, jos ekonomika nebuvo tiek perkaitusi, o vietiniai > bankai išvengė didesnės griūties. 2008 m. pabaigoje Lietuvos užsienio > skola sudarė tik 69 procentus BVP. > > Lietuvos vykdoma politika skyrėsi nuo Latvijos. Lietuvoje veikė stipri > postkomunistinė socialdemokratų partija, kurios vykdoma politika nebuvo > nei oligarchinė, nei etninė; etniniai lietuviai sudarė didžiąją dalį. > Ekonominė krizė šalį ištiko socialdemokratų valdymo laikotarpiu. 2008 m. > spalio mėn. vykusius parlamento rinkimus laimėjo konservatoriškoji Tėvynės > sąjunga, kurios vadovas Andrius Kubilius lapkričio mėnesį tapo ministru > pirmininku. Buvo suformuota Lietuvą išgelbėti pasiryžusi centro dešiniųjų > koalicinė vyriausybė. A. Kubilius - itin ramaus būdo žmogus, todėl krizės > neišsigando. Jam jau buvo tekę premjerauti 1999-2000 metais po Rusijos > finansinės krizės; tuomet jis pelnė nemenką pasitikėjimą. Kubiliui vos > pradėjus dirbti, 2009 m. sausio 14 d. Vilniuje kilo riaušės. A. Kubilius > jas sutvarkė, ir jos niekada nepasikartojo; tuomet lietuvius sukrėtė > smurto vaizdai. Pelnęs griežtos fiskalinės politikos šalininko reputaciją > A. Kubilius sako: "Mano patarimas yra paprastas:. Reikia kuo skubiau imtis > fiskalinio konsolidavimo priemonių." > > Matydamas, kaip derybos su TVF neigiamai išreklamavo Latviją, A. Kubilius > pasirinko tokiame žaidime nedalyvauti. Be to, jis nenorėjo rizikuoti > fiksuotu valiutos kursu. Jo planas buvo ir paprastas, ir radikalus: > viešąsias išlaidas 2009 m. mažinti 8 procentais, o 2010 m. - 5 procentais > BVP. Pirmasis sprendimas dėl biudžeto konsolidavimo (4 proc.) priemonių > buvo priimtas 2008 m. gruodžio mėn. Šias priemones sudarė visapusiška > mokesčių reforma, plataus masto išlaidų mažinimas, taip pat sumažintas > įmokų pervedimas į privalomą pensijų fondą. 2009 m. gegužės mėnesį buvo > priimtas antrasis 3 procentų BVP paketas, kuriame daugiausia dėmesio buvo > skiriama išlaidų mažinimui, įskaitant sveikatos draudimą ir pensijų fondo > įmokas. 2009 m. liepos mėnesio priemonių pakete (0,5 procento BVP) PVM > padidintas 1 procentiniu punktu. > > 2009 m. Lietuva išlaidas sumažino net 8,6 procento BVP, tačiau nepaisant > to dėl smarkiai mažėjančių įplaukų biudžeto deficitas išaugo iki 8,9 > procento. Lietuva ėmėsi rimtų viešojo sektoriaus ir aukštojo mokslo > reformų. > > Krizės laikotarpiu, kaip reikalaujama, Lietuva ir toliau skolinosi > euroobligacijų rinkoje. 2009 m. birželio pradžioje, kai visi kalbėjo apie > tai, kad Latvija neišvengs devalvacijos, Lietuvos obligacijų pajamingumas > išaugo net iki 9,5 procentų per metus, tačiau vėliau pradėjo mažėti ir > spalio mėnesį sudarė 6,8 procento per metus; vėliau normalizavosi. 2009 m > BVP sumažėjo 15 procentų, tuo tarpu einamoji sąskaita pasiekė 3,2 procento > BVP perviršį. Antrąjį 2010 m. ketvirtį ekonomika vėl pradėjo augti. > Lietuva, taip pat kaip Latvija, buvo priversta atidėti savo planus įvesti > eurą iki 2014 m., tačiau pasiryžimas šiuo klausimu neblėsta". >