Nu savaitę negers ir turės. "Veikejas" <bishopaz@centras.lt> wrote in message news:icig6g$9ic$1@trimpas.omnitel.net... > kaimo vaikiai gali ir neturet pinigu ishvaziavimui... > > "AudLiut" <audliut@gmail.com> wrote in message > news:icg220$moo$1@trimpas.omnitel.net... >> na ir puiku, sumažėjo nedarbas, o ir išvažiavo daugiausia kaimo vaikiai. >> Tingiu ieškot, bet praeitą savaitė kažkur skelbė prognozę kiek emigrantai >> parsiųs pinigų į Lietvuvą. >> >> "Veikejas" <bishopaz@centras.lt> wrote in message >> news:iar0ee$pnn$1@trimpas.omnitel.net... >>> dar galejo panagrinet kiek kubilo makles sumazino gyventoju skaiciu. Butu >>> tikrai ispudinga >>> >>> "vaikis" <nera@nera.lt> wrote in message >>> news:iae0he$2sq$1@trimpas.omnitel.net... >>>> Labas rytas, >>>> >>>> Noriu pasidalinti su Jumis keletu istrauku ir neseniai isleisto >>>> pasaulinio >>>> garso Svedijos ekonomisto Anderso Aslundo isleistos knygos, kurioje >>>> nemazai pozityvaus demesio tenka A. Kubiliaus sekmingai kovai su krize >>>> bei >>>> jo vykdomai finansu politikai. >>>> >>>> Kas cia vis mego ironizuoti, kad nebus rasomos knygos apie Kubiliaus >>>> darba? :) >>>> >>>> Gero skaitymo. >>>> >>>> Anders Aslund savo neseniai isleistoje knygoje apie Rytu Europos >>>> finansine >>>> krize (angl." The last shall be the first: The East European Financial >>>> Crisis") raso: >>>> >>>> >>>> >>>> "Didziausia staigmena yra tai, kad Latvija, Lietuva, ir Estija - >>>> labiausiai krizes paveiktos salys - isvenge devalvacijos, priesingai nei >>>> tvirtino didziulis Amerikos ekonomistu burys. Vietoj to sios trys >>>> Baltijos salys eme vykdyti vadinamaja "vidine devalvacija". Ju >>>> Vyriaus ybes 35 proc. apkarpe viesojo sektoriaus atlyginimus, ju >>>> pavyzdziu >>>> paseke ir privatus sektorius. Sumazinus viesasias islaidas sanaudu lygis >>>> tapo konkurencingas ir dideli einamosios saskaitos balanso deficita >>>> netrukus pakeite zenklus pervirsis." >>>> >>>> >>>> >>>> Lietuvos vykdoma politika skyresi nuo Latvijos. Lietuvoje veike stipri >>>> postkomunistine socialdemokratu partija, kurios vykdoma politika nebuvo >>>> nei oligarchine, nei etnine; etniniai lietuviai sudare didziaja dali. >>>> Ekonomine krize sali istiko socialdemokratu valdymo laikotarpiu. 2008 m. >>>> spalio men. vykusius parlamento rinkimus laimejo konservatoriskoji >>>> Tevynes >>>> sajunga, kurios vadovas Andrius Kubilius lapkricio menesi tapo ministru >>>> pirmininku. Buvo suformuota Lietuva isgelbeti pasiryzusi centro >>>> desiniuju >>>> koalicine vyriausybe. A. Kubilius - itin ramaus budo zmogus, todel >>>> krizes >>>> neissigando. Jam jau buvo teke premjerauti 1999-2000 metais po Rusijos >>>> finansines krizes; tuomet jis pelne nemen ka pasitikejima. Kubiliui vos >>>> pradejus dirbti, 2009 m. sausio 14 d. Vilniuje kilo riauses. A. Kubilius >>>> jas sutvarke, ir jos niekada nepasikartojo; tuomet lietuvius sukrete >>>> smurto vaizdai. Pelnes grieztos fiskalines politikos salininko >>>> reputacija >>>> A. Kubilius sako: "Mano patarimas yra paprastas:. Reikia kuo skubiau >>>> imtis >>>> fiskalinio konsolidavimo priemoniu." >>>> >>>> >>>> >>>> Anders Aslund savo neseniai isleistoje knygoje apie Rytu Europos >>>> finansine >>>> krize (angl." The last shall be the first: The East European Financial >>>> Crisis") raso: >>>> >>>> "Didziausia staigmena yra tai, kad Latvija, Lietuva, ir Estija - >>>> labiausiai krizes paveiktos salys - isvenge devalvacijos, priesingai nei >>>> tvirtino didziulis Amerikos ekonomistu burys. Vietoj to sios trys >>>> Baltijos salys eme vykdyti vadinamaja "vidine devalvacija". Ju >>>> Vyriausybes 35 proc. apkarpe viesojo sektoriaus atlyginimus, ju >>>> pavyzdziu >>>> paseke ir privatus sektorius. Sumazinus viesasias islaidas sanaud u >>>> lygis >>>> tapo konkurencingas ir dideli einamosios saskaitos balanso deficita >>>> netrukus pakeite zenklus pervirsis." >>>> >>>> Skiltyje "Lietuva, Estija ir Bulgarija: tvirta antikrizine politika be >>>> TVF >>>> pagalbos" rasoma: >>>> Naturalu, kad Lietuva, Estija ir Bulgarija, t.y. salys, kuriose veikia >>>> valiutu valdybos modelis, butu aptartos kartu. Visos trys issiskiria >>>> savo >>>> neiprastomis kovos su krize priemonemis, be to, nepaisant didelio >>>> einamosios saskaitos deficito, nei viena is ju neprase TVF pagalbos. >>>> >>>> Idomiausia tai, kad TVF programos neprireike Lietuvai, kurios ekonomine >>>> padetis buvo labai panasi i Latvijos, kai 2008 m. einamosios saskaitos >>>> deficita sudare 13 procentu BVP, taciau jai pavyko isvengti pradinio >>>> krizes etapo, bet to, jos ekonomika nebuvo tiek perkaitusi, o vietiniai >>>> bankai isvenge didesnes griuties. 2008 m. pabaigoje Lietuvos uzsienio >>>> skola sudare tik 69 procentus BVP. >>>> >>>> Lietuvos vykdoma politika skyresi nuo Latvijos. Lietuvoje veike stipri >>>> postkomunistine socialdemokratu partija, kurios vykdoma politika nebuvo >>>> nei oligarchine, nei etnine; etniniai lietuviai sudare didziaja dali. >>>> Ekonomine krize sali istiko socialdemokratu valdymo laikotarpiu. 2008 m. >>>> spalio men. vykusius parlamento rinkimus laimejo konservatoriskoji >>>> Tevynes >>>> sajunga, kurios vadovas Andrius Kubilius lapkricio menesi tapo ministru >>>> pirmininku. Buvo suformuota Lietuva isgelbeti pasiryzusi centro >>>> desiniuju >>>> koalicine vyriausybe. A. Kubilius - itin ramaus budo zmogus, todel >>>> krizes >>>> neissigando. Jam jau buvo teke premjerauti 1999-2000 metais po Rusijos >>>> finansines krizes; tuomet jis pelne nemenka pasitikejima. Kubiliui vos >>>> pradejus dirbti, 2009 m. sausio 14 d. Vilniuje kilo riauses. A. Kubilius >>>> jas sutvarke, ir jos niekada nepasikartojo; tuomet lietuvius sukrete >>>> smurto vaizdai. Pelnes grieztos fiskalines politikos salininko >>>> reputacija >>>> A. Kubilius sako: "Mano patarimas yra paprastas:. Reikia kuo skubiau >>>> imtis >>>> fiskalinio konsolidavimo priemoniu." >>>> >>>> Matydamas, kaip derybos su TVF neigiamai isreklamavo Latvija, A. >>>> Kubilius >>>> pasirinko tokiame zaidime nedalyvauti. Be to, jis nenorejo rizikuoti >>>> fiksuotu valiutos kursu. Jo planas buvo ir paprastas, ir radikalus: >>>> viesasias islaidas 2009 m. mazinti 8 procentais, o 2010 m. - 5 >>>> procentais >>>> BVP. Pirmasis sprendimas del biudzeto konsolidavimo (4 proc.) priemoniu >>>> buvo priimtas 2008 m. gruodzio men. Sias priemones sudare visapusiska >>>> mokesciu reforma, plataus masto islaidu mazinimas, taip pat sumazintas >>>> imoku pervedimas i privaloma pensiju fonda. 2009 m. geguzes menesi buvo >>>> priimtas antrasis 3 procentu BVP paketas, kuriame daugiausia demesio >>>> buvo >>>> skiriama islaidu mazinimui, iskaitant sveikatos draudima ir pensiju >>>> fondo >>>> imokas. 2009 m. liepos menesio priemoniu pakete (0,5 procento BVP) PVM >>>> padidintas 1 procentiniu punktu. >>>> >>>> 2009 m. Lietuva islaidas sumazino net 8,6 procento BVP, taciau nepaisant >>>> to del smarkiai mazejanciu iplauku biudzeto deficitas isaugo iki 8,9 >>>> procento. Lietuva emesi rimtu viesojo sektoriaus ir aukstojo mokslo >>>> reformu. >>>> >>>> Krizes laikotarpiu, kaip reikalaujama, Lietuva ir toliau skolinosi >>>> euroobligaciju rinkoje. 2009 m. birzelio pradzioje, kai visi kalbejo >>>> apie >>>> tai, kad Latvija neisvengs devalvacijos, Lietuvos obligaciju >>>> pajamingumas >>>> isaugo net iki 9,5 procentu per metus, taciau veliau pradejo mazeti ir >>>> spalio menesi sudare 6,8 procento per metus; veliau normalizavosi. 2009 >>>> m >>>> BVP sumazejo 15 procentu, tuo tarpu einamoji saskaita pasieke 3,2 >>>> procento >>>> BVP pervirsi. Antraji 2010 m. ketvirti ekonomika vel pradejo augti. >>>> Lietuva, taip pat kaip Latvija, buvo priversta atideti savo planus >>>> ivesti >>>> eura iki 2014 m., taciau pasiryzimas siuo klausimu neblesta". >>>> >>> >>> >> > >