kaimo vaikiai gali ir neturet pinigu ishvaziavimui... "AudLiut" <audliut@gmail.com> wrote in message news:icg220$moo$1@trimpas.omnitel.net... > na ir puiku, sumažėjo nedarbas, o ir išvažiavo daugiausia kaimo vaikiai. > Tingiu ieškot, bet praeitą savaitė kažkur skelbė prognozę kiek emigrantai > parsiųs pinigų į Lietvuvą. > > "Veikejas" <bishopaz@centras.lt> wrote in message > news:iar0ee$pnn$1@trimpas.omnitel.net... >> dar galejo panagrinet kiek kubilo makles sumazino gyventoju skaiciu. Butu >> tikrai ispudinga >> >> "vaikis" <nera@nera.lt> wrote in message >> news:iae0he$2sq$1@trimpas.omnitel.net... >>> Labas rytas, >>> >>> Noriu pasidalinti su Jumis keletu istrauku ir neseniai isleisto >>> pasaulinio >>> garso Svedijos ekonomisto Anderso Aslundo isleistos knygos, kurioje >>> nemazai pozityvaus demesio tenka A. Kubiliaus sekmingai kovai su krize >>> bei >>> jo vykdomai finansu politikai. >>> >>> Kas cia vis mego ironizuoti, kad nebus rasomos knygos apie Kubiliaus >>> darba? :) >>> >>> Gero skaitymo. >>> >>> Anders Aslund savo neseniai isleistoje knygoje apie Rytu Europos >>> finansine >>> krize (angl." The last shall be the first: The East European Financial >>> Crisis") raso: >>> >>> >>> >>> "Didziausia staigmena yra tai, kad Latvija, Lietuva, ir Estija - >>> labiausiai krizes paveiktos salys - isvenge devalvacijos, priesingai nei >>> tvirtino didziulis Amerikos ekonomistu burys. Vietoj to sios trys >>> Baltijos salys eme vykdyti vadinamaja "vidine devalvacija". Ju >>> Vyriaus ybes 35 proc. apkarpe viesojo sektoriaus atlyginimus, ju >>> pavyzdziu >>> paseke ir privatus sektorius. Sumazinus viesasias islaidas sanaudu lygis >>> tapo konkurencingas ir dideli einamosios saskaitos balanso deficita >>> netrukus pakeite zenklus pervirsis." >>> >>> >>> >>> Lietuvos vykdoma politika skyresi nuo Latvijos. Lietuvoje veike stipri >>> postkomunistine socialdemokratu partija, kurios vykdoma politika nebuvo >>> nei oligarchine, nei etnine; etniniai lietuviai sudare didziaja dali. >>> Ekonomine krize sali istiko socialdemokratu valdymo laikotarpiu. 2008 m. >>> spalio men. vykusius parlamento rinkimus laimejo konservatoriskoji >>> Tevynes >>> sajunga, kurios vadovas Andrius Kubilius lapkricio menesi tapo ministru >>> pirmininku. Buvo suformuota Lietuva isgelbeti pasiryzusi centro >>> desiniuju >>> koalicine vyriausybe. A. Kubilius - itin ramaus budo zmogus, todel >>> krizes >>> neissigando. Jam jau buvo teke premjerauti 1999-2000 metais po Rusijos >>> finansines krizes; tuomet jis pelne nemen ka pasitikejima. Kubiliui vos >>> pradejus dirbti, 2009 m. sausio 14 d. Vilniuje kilo riauses. A. Kubilius >>> jas sutvarke, ir jos niekada nepasikartojo; tuomet lietuvius sukrete >>> smurto vaizdai. Pelnes grieztos fiskalines politikos salininko >>> reputacija >>> A. Kubilius sako: "Mano patarimas yra paprastas:. Reikia kuo skubiau >>> imtis >>> fiskalinio konsolidavimo priemoniu." >>> >>> >>> >>> Anders Aslund savo neseniai isleistoje knygoje apie Rytu Europos >>> finansine >>> krize (angl." The last shall be the first: The East European Financial >>> Crisis") raso: >>> >>> "Didziausia staigmena yra tai, kad Latvija, Lietuva, ir Estija - >>> labiausiai krizes paveiktos salys - isvenge devalvacijos, priesingai nei >>> tvirtino didziulis Amerikos ekonomistu burys. Vietoj to sios trys >>> Baltijos salys eme vykdyti vadinamaja "vidine devalvacija". Ju >>> Vyriausybes 35 proc. apkarpe viesojo sektoriaus atlyginimus, ju >>> pavyzdziu >>> paseke ir privatus sektorius. Sumazinus viesasias islaidas sanaud u >>> lygis >>> tapo konkurencingas ir dideli einamosios saskaitos balanso deficita >>> netrukus pakeite zenklus pervirsis." >>> >>> Skiltyje "Lietuva, Estija ir Bulgarija: tvirta antikrizine politika be >>> TVF >>> pagalbos" rasoma: >>> Naturalu, kad Lietuva, Estija ir Bulgarija, t.y. salys, kuriose veikia >>> valiutu valdybos modelis, butu aptartos kartu. Visos trys issiskiria >>> savo >>> neiprastomis kovos su krize priemonemis, be to, nepaisant didelio >>> einamosios saskaitos deficito, nei viena is ju neprase TVF pagalbos. >>> >>> Idomiausia tai, kad TVF programos neprireike Lietuvai, kurios ekonomine >>> padetis buvo labai panasi i Latvijos, kai 2008 m. einamosios saskaitos >>> deficita sudare 13 procentu BVP, taciau jai pavyko isvengti pradinio >>> krizes etapo, bet to, jos ekonomika nebuvo tiek perkaitusi, o vietiniai >>> bankai isvenge didesnes griuties. 2008 m. pabaigoje Lietuvos uzsienio >>> skola sudare tik 69 procentus BVP. >>> >>> Lietuvos vykdoma politika skyresi nuo Latvijos. Lietuvoje veike stipri >>> postkomunistine socialdemokratu partija, kurios vykdoma politika nebuvo >>> nei oligarchine, nei etnine; etniniai lietuviai sudare didziaja dali. >>> Ekonomine krize sali istiko socialdemokratu valdymo laikotarpiu. 2008 m. >>> spalio men. vykusius parlamento rinkimus laimejo konservatoriskoji >>> Tevynes >>> sajunga, kurios vadovas Andrius Kubilius lapkricio menesi tapo ministru >>> pirmininku. Buvo suformuota Lietuva isgelbeti pasiryzusi centro >>> desiniuju >>> koalicine vyriausybe. A. Kubilius - itin ramaus budo zmogus, todel >>> krizes >>> neissigando. Jam jau buvo teke premjerauti 1999-2000 metais po Rusijos >>> finansines krizes; tuomet jis pelne nemenka pasitikejima. Kubiliui vos >>> pradejus dirbti, 2009 m. sausio 14 d. Vilniuje kilo riauses. A. Kubilius >>> jas sutvarke, ir jos niekada nepasikartojo; tuomet lietuvius sukrete >>> smurto vaizdai. Pelnes grieztos fiskalines politikos salininko >>> reputacija >>> A. Kubilius sako: "Mano patarimas yra paprastas:. Reikia kuo skubiau >>> imtis >>> fiskalinio konsolidavimo priemoniu." >>> >>> Matydamas, kaip derybos su TVF neigiamai isreklamavo Latvija, A. >>> Kubilius >>> pasirinko tokiame zaidime nedalyvauti. Be to, jis nenorejo rizikuoti >>> fiksuotu valiutos kursu. Jo planas buvo ir paprastas, ir radikalus: >>> viesasias islaidas 2009 m. mazinti 8 procentais, o 2010 m. - 5 >>> procentais >>> BVP. Pirmasis sprendimas del biudzeto konsolidavimo (4 proc.) priemoniu >>> buvo priimtas 2008 m. gruodzio men. Sias priemones sudare visapusiska >>> mokesciu reforma, plataus masto islaidu mazinimas, taip pat sumazintas >>> imoku pervedimas i privaloma pensiju fonda. 2009 m. geguzes menesi buvo >>> priimtas antrasis 3 procentu BVP paketas, kuriame daugiausia demesio >>> buvo >>> skiriama islaidu mazinimui, iskaitant sveikatos draudima ir pensiju >>> fondo >>> imokas. 2009 m. liepos menesio priemoniu pakete (0,5 procento BVP) PVM >>> padidintas 1 procentiniu punktu. >>> >>> 2009 m. Lietuva islaidas sumazino net 8,6 procento BVP, taciau nepaisant >>> to del smarkiai mazejanciu iplauku biudzeto deficitas isaugo iki 8,9 >>> procento. Lietuva emesi rimtu viesojo sektoriaus ir aukstojo mokslo >>> reformu. >>> >>> Krizes laikotarpiu, kaip reikalaujama, Lietuva ir toliau skolinosi >>> euroobligaciju rinkoje. 2009 m. birzelio pradzioje, kai visi kalbejo >>> apie >>> tai, kad Latvija neisvengs devalvacijos, Lietuvos obligaciju >>> pajamingumas >>> isaugo net iki 9,5 procentu per metus, taciau veliau pradejo mazeti ir >>> spalio menesi sudare 6,8 procento per metus; veliau normalizavosi. 2009 >>> m >>> BVP sumazejo 15 procentu, tuo tarpu einamoji saskaita pasieke 3,2 >>> procento >>> BVP pervirsi. Antraji 2010 m. ketvirti ekonomika vel pradejo augti. >>> Lietuva, taip pat kaip Latvija, buvo priversta atideti savo planus >>> ivesti >>> eura iki 2014 m., taciau pasiryzimas siuo klausimu neblesta". >>> >> >> >