dar galejo panagrinet kiek kubilo makles sumazino gyventoju skaiciu. Butu 
tikrai ispudinga

"vaikis" <nera@nera.lt> wrote in message 
news:iae0he$2sq$1@trimpas.omnitel.net...
> Labas rytas,
>
> Noriu pasidalinti su Jumis keletu istrauku ir neseniai isleisto pasaulinio
> garso Svedijos ekonomisto Anderso Aslundo isleistos knygos, kurioje
> nemazai pozityvaus demesio tenka A. Kubiliaus sekmingai kovai su krize bei
> jo vykdomai finansu politikai.
>
> Kas cia vis mego ironizuoti, kad nebus rasomos knygos apie Kubiliaus
> darba? :)
>
> Gero skaitymo.
>
> Anders Aslund savo neseniai isleistoje knygoje apie Rytu Europos finansine
> krize (angl." The last shall be the first: The East European Financial
> Crisis") raso:
>
>
>
>  "Didziausia staigmena yra tai, kad Latvija, Lietuva, ir Estija -
> labiausiai krizes paveiktos salys - isvenge devalvacijos, priesingai nei
> tvirtino didziulis Amerikos ekonomistu burys. Vietoj to sios trys
> Baltijos salys eme vykdyti vadinamaja "vidine devalvacija". Ju
> Vyriaus ybes 35 proc. apkarpe viesojo sektoriaus atlyginimus, ju pavyzdziu
> paseke ir privatus sektorius. Sumazinus viesasias islaidas sanaudu lygis
> tapo konkurencingas ir dideli einamosios saskaitos balanso deficita
> netrukus pakeite zenklus pervirsis."
>
>
>
> Lietuvos vykdoma politika skyresi nuo Latvijos. Lietuvoje veike stipri
> postkomunistine socialdemokratu partija, kurios vykdoma politika nebuvo
> nei oligarchine, nei etnine; etniniai lietuviai sudare didziaja dali.
> Ekonomine krize sali istiko socialdemokratu valdymo laikotarpiu. 2008 m.
> spalio men. vykusius parlamento rinkimus laimejo konservatoriskoji Tevynes
> sajunga, kurios vadovas Andrius Kubilius lapkricio menesi tapo ministru
> pirmininku. Buvo suformuota Lietuva isgelbeti pasiryzusi centro desiniuju
> koalicine vyriausybe. A. Kubilius - itin ramaus budo zmogus, todel krizes
> neissigando. Jam jau buvo teke premjerauti 1999-2000 metais po Rusijos
> finansines krizes; tuomet jis pelne nemen ka pasitikejima. Kubiliui vos
> pradejus dirbti, 2009 m. sausio 14 d. Vilniuje kilo riauses. A. Kubilius
> jas sutvarke, ir jos niekada nepasikartojo; tuomet lietuvius sukrete
> smurto vaizdai. Pelnes grieztos fiskalines politikos salininko reputacija
> A. Kubilius sako: "Mano patarimas yra paprastas:. Reikia kuo skubiau imtis
> fiskalinio konsolidavimo priemoniu."
>
>
>
> Anders Aslund savo neseniai isleistoje knygoje apie Rytu Europos finansine
> krize (angl." The last shall be the first: The East European Financial
> Crisis") raso:
>
>  "Didziausia staigmena yra tai, kad Latvija, Lietuva, ir Estija -
> labiausiai krizes paveiktos salys - isvenge devalvacijos, priesingai nei
> tvirtino didziulis Amerikos ekonomistu burys. Vietoj to sios trys
> Baltijos salys eme vykdyti vadinamaja "vidine devalvacija". Ju
> Vyriausybes 35 proc. apkarpe viesojo sektoriaus atlyginimus, ju pavyzdziu
> paseke ir privatus sektorius. Sumazinus viesasias islaidas sanaud u lygis
> tapo konkurencingas ir dideli einamosios saskaitos balanso deficita
> netrukus pakeite zenklus pervirsis."
>
> Skiltyje "Lietuva, Estija ir Bulgarija: tvirta antikrizine politika be TVF
> pagalbos" rasoma:
> Naturalu, kad Lietuva, Estija ir Bulgarija, t.y. salys, kuriose veikia
> valiutu valdybos modelis, butu aptartos kartu. Visos trys issiskiria savo
> neiprastomis kovos su krize priemonemis, be to, nepaisant didelio
> einamosios saskaitos deficito, nei viena is ju neprase TVF pagalbos.
>
> Idomiausia tai, kad TVF programos neprireike Lietuvai, kurios ekonomine
> padetis buvo labai panasi i Latvijos, kai 2008 m. einamosios saskaitos
> deficita sudare 13 procentu BVP, taciau jai pavyko isvengti pradinio
> krizes etapo, bet to, jos ekonomika nebuvo tiek perkaitusi, o vietiniai
> bankai isvenge didesnes griuties. 2008 m. pabaigoje Lietuvos uzsienio
> skola sudare tik 69 procentus BVP.
>
> Lietuvos vykdoma politika skyresi nuo Latvijos. Lietuvoje veike stipri
> postkomunistine socialdemokratu partija, kurios vykdoma politika nebuvo
> nei oligarchine, nei etnine; etniniai lietuviai sudare didziaja dali.
> Ekonomine krize sali istiko socialdemokratu valdymo laikotarpiu. 2008 m.
> spalio men. vykusius parlamento rinkimus laimejo konservatoriskoji Tevynes
> sajunga, kurios vadovas Andrius Kubilius lapkricio menesi tapo ministru
> pirmininku. Buvo suformuota Lietuva isgelbeti pasiryzusi centro desiniuju
> koalicine vyriausybe. A. Kubilius - itin ramaus budo zmogus, todel krizes
> neissigando. Jam jau buvo teke premjerauti 1999-2000 metais po Rusijos
> finansines krizes; tuomet jis pelne nemenka pasitikejima. Kubiliui vos
> pradejus dirbti, 2009 m. sausio 14 d. Vilniuje kilo riauses. A. Kubilius
> jas sutvarke, ir jos niekada nepasikartojo; tuomet lietuvius sukrete
> smurto vaizdai. Pelnes grieztos fiskalines politikos salininko reputacija
> A. Kubilius sako: "Mano patarimas yra paprastas:. Reikia kuo skubiau imtis
> fiskalinio konsolidavimo priemoniu."
>
> Matydamas, kaip derybos su TVF neigiamai isreklamavo Latvija, A. Kubilius
> pasirinko tokiame zaidime nedalyvauti. Be to, jis nenorejo rizikuoti
> fiksuotu valiutos kursu. Jo planas buvo ir paprastas, ir radikalus:
> viesasias islaidas 2009 m. mazinti 8 procentais, o 2010 m. - 5 procentais
> BVP. Pirmasis sprendimas del biudzeto konsolidavimo (4 proc.) priemoniu
> buvo priimtas 2008 m. gruodzio men. Sias priemones sudare  visapusiska
> mokesciu reforma, plataus masto islaidu mazinimas, taip pat sumazintas
> imoku pervedimas i  privaloma pensiju fonda. 2009 m. geguzes menesi buvo
> priimtas antrasis 3 procentu BVP paketas, kuriame daugiausia demesio buvo
> skiriama  islaidu mazinimui, iskaitant sveikatos draudima ir pensiju fondo
> imokas. 2009 m. liepos menesio priemoniu pakete (0,5 procento BVP) PVM
> padidintas 1 procentiniu punktu.
>
> 2009 m. Lietuva islaidas sumazino net 8,6 procento BVP, taciau nepaisant
> to del smarkiai mazejanciu iplauku biudzeto deficitas isaugo iki 8,9
> procento. Lietuva emesi rimtu viesojo sektoriaus ir aukstojo mokslo
> reformu.
>
> Krizes laikotarpiu, kaip reikalaujama, Lietuva ir toliau skolinosi
> euroobligaciju rinkoje. 2009 m. birzelio pradzioje, kai visi kalbejo apie
> tai, kad Latvija neisvengs devalvacijos, Lietuvos obligaciju  pajamingumas
> isaugo net iki 9,5 procentu per metus, taciau veliau pradejo mazeti ir
> spalio menesi sudare 6,8 procento per metus; veliau normalizavosi. 2009 m
> BVP sumazejo 15 procentu, tuo tarpu einamoji saskaita pasieke 3,2 procento
> BVP pervirsi. Antraji 2010 m. ketvirti ekonomika vel pradejo augti.
> Lietuva, taip pat kaip Latvija, buvo priversta atideti savo planus ivesti
> eura iki 2014 m., taciau pasiryzimas siuo klausimu neblesta".
>