RaR rašė: > Su dujomis, nafta ir pan. daugiau nieko nepristrateguosi - kai pats > pasigaminti negali, reikia turėti kuo daugiau tiekimo alternatyvų. O > jeigu rusas pasiūlys dujas pirkti brangiau nei kitiems, bet pigiau nei > iš kitur - niekur nedingsi, vis tiek iš jo apsimokės pirkti. Jeigu Va, va. Pigiau kokioje perspektyvoje ir kiek tai galiausiai kainuoja ekonomikai, kai pigi kaina pasidaro brangi plius prasideda virvučių tampymas (LD vamzdynai juk mūsų pačių rankomis pas rusą persirangė jam tas virvutes tampant) ir ekonominis šantažas? Pakeisk dujas į elektrą ir pamatysi, kad naiviai laukdami (nu tai jei rusas pigiai duos, tai mums savo AE nereikia, tegu jis eksportuoja, pirksime iš jo), mes lipame ant to pačio grėblio. Dujos plius kokio trečdalio, jei tik ne pusės elektros importas — kone kontrolinis mūsų energetikos balanso paketas. Prisirišti prie tokio kaimyno (ir strategiškai ir ekonomiškai) neapsimoka, net jei tektų už tai mokėti didesnius alternatyvų kaštus. Jei jų AE prisijungia prie regiono tinklų (o to jie siekia; net per mūsų infrastruktūrą; tiesa, dabar apskritai užsišaldė ir jų projektas, kai mūsiškis sustojo...), tai kylant regiono energijos poreikiui (tendencija) ir vis labiau ryškėjant deficitui, jie tampa dominuojantys eksportuotojai, rinkos veikėjai (plius dar niuansas, kad į ekonominį naudingumą jiems gali būti ir nusispjauti siekiant savo tikslų; tai visai tikėtinas rinkų skaidymas, neskaidri kainodara ir vis kiti rusiškieji tiekimo bonusai) ir turime tą pačią priklausomybę. > Dėl elektros - gali ir savo pajėgumus turėti. Jei tie pajėgumai savo > produkcijos kaina gali konkuruoti su importiniais - tuomet nėra jokių > problemų, į juos gali ir investuoja privatus verslas. Kitą vertus galbūt Importas iš rusų yra nepatikimas. Jis net neturėtų būti svarstomas, kaip pagrindinis šaltinis. Tik kaip papildomas, neesminis, vertinant riziką. Nes rinkos ekonomikos dėsniai jų eksporte visiškai nebūtinai veikia (ar veikia pagal jų permainingą geopolitiką, naudojant šantažą ir virvučių tampymą). O kai visa nuosavos AE atsisakymo motyvacija yra pagrįsta tuo, kad tegu rusai stato savo AE, mes nestatykime, pirksime iš jų, juk čia rinkos ekonomika ir mums apsimoka iš jų pirkti, tai... Savo pajėgumus (rezervą) turėti — privalu. Nes importas gali nutrūkti (avarija tiekimo tinkluose pavyzdžiui), o tai reikštų katastrofiškus padarinius. Tačiau rezervas nesiveržia konkuruoti. Nesiveržia konkuruoti ir savieji pajėgumai, jei jie neviršija vidaus poreikio. Ir tuo labiau pavojinga (trumparegiška) savuosius, kad ir brangesnius, pajėgumus pakeisti importu iš rytų, taip užsineriant apynasrį. Tiek priklausyti nuo importo (virš 60%), kaip yra dabar Lietuvoje yra jau visiškai nenormalu, pavojinga. Dabar ~60% visos Baltijos valstybių elektros pagaminama Estijoje, nors perpektyvos nedžiuginančios, nes didėja regiono poreikis ir Narva ~2016'uosius sulauks problemų. Patys estai skambina pavojaus varpais, nes pagal jų prognozes ~2016-2017'ais, pritrūks energijos. Vos tik įvyko tas kvailas referendumas, estai susirūpino dar vieno Narva bloko statyba. O juk galėtų tiesiog importuoti energiją (konstruoti savo energetikos strategiją ant pigaus importo iš rusų)...