"Jurga" <jurgita@prigavau.lt> wrote in message 
news:h9afg8$6lm$1@trimpas.omnitel.net...
> Ne specialistas, tik spėlioju, kad, tarkim, jei vienam dideliam vandens 
> telkinyje yra  keletas vietų, kur galima "pasipildyti gyvsidabrio 
> atsargas", tai laisvai migruojanti ir auganti lašiša  į tas vietas gali 
> niekada ir neužplaukti arba užplaukti retai, o, tarkim, vienoje uždaroje 
> gyvsidabringoje vietoje auginama žuvis nuolatos tą skanėstą akumuliuoja 
> savyje, štai ir prisiakumuliuoja iki tam tikrų dozių, kurių laisva ir 
> nepriklausoma tiek neprisiakumuliuos...:)
> Teorija moksliškai nepagrįsta, gal net pretenduoja į visišką briedą, todėl 
> nereikia remtis aukščiau išsakytomis mintimis, o juo labiau prie jų 
> kabinėtis. :))))
>



Zuvu organizmas ishtikro kaupia gyvsidabri - cia faktas. Taciau kaupimo 
tempai ganetinai leti, todel gyvenancios trumpai arba esancios maitinimo 
grandines apacioje jo nesugeba prikaupti daug. A vat didziosios, kuriu 
maistas yra zemesneje grandyje esancios zuvys (kurios jau prikaupusios ish 
dar zemesniu grandiniu) ir kurios iki uzaugimo gyvena ilgai, to givsidabrio 
gali ir prisirinkti tiek, kad jau galima diskutuoti apie jo itaka. Taciau 
tada lieka klausimas - kaip sheriamos tos "sintetines" lasisos ? Jeigu ju 
serimui naudojamas maistas, iskrentantis ish naturalaus konteksto, speju, 
kad tai zemesneje maitinimo grandyje ir ukiskai greiciau veisiami 
organizmai, kurie kaip ir neturetu speti prikaupti to brudo. O ir serti ta 
zemesne grandi galima kokia kombikorma, kuri gyvsidabrio gali ir visai 
netureti. Kitas variantas - seriama tuo paciu kaip ir laisveje esancios. 
Tada skirtumo ishvis neturetu buti.

Teorija moksliškai nepagrįsta, gal net pretenduoja į visišką briedą, todėl
 nereikia remtis aukščiau išsakytomis mintimis, o juo labiau prie jų
 kabinėtis. :))))