Nu taip moksliskai labai tiksliai nera aisku, kaip zuvys susirenka laisvaji 
gamtoje
esanti gyvsidabri, bet is visu tyrimu yra aisku, kad judru ir itin judru
gyvenimo buda gyvenancios zuvys susirenka visus sunkiausius metalus.
Aukstesneje mitybineje grandineje gyvenancios zuvys ju prisirenka dar 
daugiau.
Pvz. vienos pelagines zuvys (silkes) turi mazai gyvsidabrio, o kitos pvz 
tunai ir
marlinai turi jo labai daug. Kuo greitesne zuvis, kuo daugiau jai reikia 
deguonies
raumenims, tuo daugiau vandens ji turi "prakosti" per savo ziaunas. Pvz 
sunkiuju
metalu tyrimuose tauriosios zuvys visada buna lenteles virsuje. Bet
fermose uzaugintos lasisos yra svaresnes, nei laukines.
Tunas, kardzuves ir marlinai, kurie gaudomi vidurzemio juroje turi didelius 
kiekius
gyvsidabrio, bet cia yra toks paradoksas, kad pvz is Tailando atveztas 
konservuotas
tunas bus patikrintas laboratorijoje, ir, jeigu tures daugiau nei 1 mg, bus 
neleista jo
ivezti i ES rinka. O pvz prancuzu sugautas sviezias tunas bus greiciau 
suvartotas
sviezias, nei bus padaryti gyvsidabrio testai. Sunkiuju metalu testas trunka 
5 dienas,
o sviezios zuvies lede galiojimo laikas yra iki 10 paru nuo sugavimo. Kol 
pareis tyrimai,
zuvies galiojimo laikas bus 2-3 dienos, o tai reiskia, kad jos niekas 
nepirks. O
atlikti sunkiuju metalu testus kievienai partijai is tiekejo nereikalauja 
jokie ES istatymai.
Is perdirbejo yra reikalaujama.
Taip, kad konservuotas tunas yra geriau, nei sviezias. Del sushi su tunu 
irgi galima buti
ramiems, nes 99% tuno sushi restoranuose yra saldytas tunas, kurio tyrimus 
daro
visi importuotojai.
O nesciosioms geriau is viso nevalgyti sviezios ir termiskai neapdorotos 
zuvies del
listeria monocytogenes pavojaus. Ir geriau nevalgyti midiju ir austriu del 
histaminu
pavojaus.
Tiek ziniu is zuvu pasaulio!

"Linas Petkevicius" <linas@NENENEinfonova.lt> wrote in message 
news:h9ahgs$adh$1@trimpas.omnitel.net...
>
>
> "Jurga" <jurgita@prigavau.lt> wrote in message 
> news:h9afg8$6lm$1@trimpas.omnitel.net...
>> Ne specialistas, tik spėlioju, kad, tarkim, jei vienam dideliam vandens 
>> telkinyje yra  keletas vietų, kur galima "pasipildyti gyvsidabrio 
>> atsargas", tai laisvai migruojanti ir auganti lašiša  į tas vietas gali 
>> niekada ir neužplaukti arba užplaukti retai, o, tarkim, vienoje uždaroje 
>> gyvsidabringoje vietoje auginama žuvis nuolatos tą skanėstą akumuliuoja 
>> savyje, štai ir prisiakumuliuoja iki tam tikrų dozių, kurių laisva ir 
>> nepriklausoma tiek neprisiakumuliuos...:)
>> Teorija moksliškai nepagrįsta, gal net pretenduoja į visišką briedą, 
>> todėl nereikia remtis aukščiau išsakytomis mintimis, o juo labiau prie jų 
>> kabinėtis. :))))
>>
>
>
>
> Zuvu organizmas ishtikro kaupia gyvsidabri - cia faktas. Taciau kaupimo 
> tempai ganetinai leti, todel gyvenancios trumpai arba esancios maitinimo 
> grandines apacioje jo nesugeba prikaupti daug. A vat didziosios, kuriu 
> maistas yra zemesneje grandyje esancios zuvys (kurios jau prikaupusios ish 
> dar zemesniu grandiniu) ir kurios iki uzaugimo gyvena ilgai, to 
> givsidabrio gali ir prisirinkti tiek, kad jau galima diskutuoti apie jo 
> itaka. Taciau tada lieka klausimas - kaip sheriamos tos "sintetines" 
> lasisos ? Jeigu ju serimui naudojamas maistas, iskrentantis ish naturalaus 
> konteksto, speju, kad tai zemesneje maitinimo grandyje ir ukiskai greiciau 
> veisiami organizmai, kurie kaip ir neturetu speti prikaupti to brudo. O ir 
> serti ta zemesne grandi galima kokia kombikorma, kuri gyvsidabrio gali ir 
> visai netureti. Kitas variantas - seriama tuo paciu kaip ir laisveje 
> esancios. Tada skirtumo ishvis neturetu buti.
>
> Teorija moksliškai nepagrįsta, gal net pretenduoja į visišką briedą, todėl
> nereikia remtis aukščiau išsakytomis mintimis, o juo labiau prie jų
> kabinėtis. :))))
>
>