makaronai. patys pabandikit, pamatisit ;) "Gugis" wrote in message news:m6eqj7$4od$1@trimpas.omnitel.net... sena istorija, bet rusiskai jau ne visi supranta, tai padariau vertima Kartą Maskvoje vyko sąskrydis, tipo kažkokie nusipelnę dėstytojai susirinko, ir atsitiko taip, kad tarp visų dalyvių pasitaikė tik trys normalūs vyriokai. Nu, aišku, jie nutarė tokią progą „atžymėti“. Susirinko pas vieną viešbučio kambary ir pradėjo ragauti tauriuosius gėrimus. Staiga šviestuve perdegė šimtavatė lemputė. Jie iškviečia atsakingą tarnautoją, atėjo bobutė, pakeitė lemputę, o perdegusią paliko ant stalo. Dėstytojai jau sočiai prisiragavę, sėdi, šnekučiuojasi, ir vienas jų, žiūrėdamas į lemputę, apšviečia kitus, kad jei tokią lemputę įsikiši į burną, išimti jos jau nepavyks. Prasideda ginčas. Vienas iš oponentų, fizikos dėstytojas, pareiškia: „Kas per nesamonė?! Aš, mokslų daktaras, atsakingai pareiškiu, kad jei galima įkišti, tai galima ir ištraukti!“ Sulig tais žodžiais kyšt lemputę sau į burną ir bando traukti lauk, o ji neišsiima! Visi bando padėti visai būdais – nieko neišeina. Nu, gerai, važiuosim į ligoninę... Sustabdo taksi, atvažiuoja, gaudo seselę. „Va, - sako, - vyrukas su lempute burnoj. Ką daryti?“ Seselė galvoja: „Nu bajeristai“, ir bando siųsti juos namo, bet, pamačiusi nukentėjusį, puola į isteriją ir nubėga ieškoti chirurgo. Tas prieina, apžiūri pacientą ir delnų briaunomis iš abejų pusių kerta į tas vietas, kur apatinis žandikaulis jungiasi su kaukole. Fizikas žiauna atvėpsta dar labiau, lemputė iškrenta iš burnos, o vyriokas taip ir lieka prasižiojęs. Chirurgas nuramina, kad tai normalu, tiesiog raumenys buvo persitempę, o dabar atvirkščiai, labai atsipalaidavo, ir kol kas negalės susitraukti, bet po kelių valandų pacientas jau gali bandyti kalbėti. Nu gerai, nusipelnę dėstytojai dėkoja chirurgui ir sėdę į taksi varo atgal į viešbutį. Fizikas priekyje, kiti du gale, ir vienas jų vis dar netiki - „Negaliu suprasti, kas ir kaip čia įvyko!“ „Nu gerai, - sako kitas, - netiki – pats pabandyk“. Tas pabandė –važiuoja atgal į ligoninę – neišsiima lemputė. Gaudo seselę, ramina ją, siunčia atvesti chirurgo. Ta pasimetusi nubėga. Ateina chirurgas, ilgai juokiasi, bet lemputę ištraukia. Pagauna privatininką. Važiuojant į viešbutį tas klausia „Ką čia, tipo, debilus vežioji?“ Vienintelis dar galintis kalbėti aiškina: „Kokius debilus? Čia mokslų daktarai, dėstytojai, tik sau į burną buvo lemputę įsikišę.“ Vairuotojas netiki, jam įrodinėja, jis vis tiek netiki, jam duoda lemputę, jis įsikišą į burną ir negali ištraukti. Apsisuka, grįžta į ligoninę. Gaudo seselę, ramina ją, siunčia atvesti chirurgo. Ateina chirurgas, ilgai keikiasi, išima lemputę, daužo ją į stalo kampą ir palydi žodžiais: „Kad daugiau nematyčiau!“ Gerai, sėda visi į mašiną ir dėkingas vairuotojas prasižiojęs ir apsiseilėjęs veža visus į viešbutį. Mašiną sustabdo milicininkas. Pradeda aiškintis, kas per reikalas – trys idiotai ir girtuoklis vienoje mašinoje. Vairuotojas jam ženklais bando paaiškinti, bet nieko neišeina. Vienintelis šnekantis, bet gerokai įkaušęs keleivis galiausiai išaiškina milicininkui, kame reikalas. Tas susimąstęs grįžta į savo būdelę. Joje gęsta šviesa. Milicininkas grįžta, atidaro galines duris ir ženklais rodo, pasislinkit, tipo. Įsėda, iš burnos kyšo lemputės cokolis. Važiuoja į ligoninę. Suranda seselę. Gerokai pavargsta, kol ją atgaivina. Ji linkstančiomis kojomis eina chirurgo. Staigas iš jo kabineto pasigirsta klyksmas ir duslūs trensmai. Iš kabineto išeina nenatūraliai prasižiojęs ir apsiseilėjęs chirurgas...