Tema: Re: lPenktadieniui - lempute
Autorius: Yvl
Data: 2014-12-15 18:34:43
paantrinu. bandyta. makaronai 110%

"shimtas kinieciu"  wrote in message 
news:m6h78j$s5i$1@trimpas.omnitel.net...

makaronai. patys pabandikit, pamatisit ;)


"Gugis"  wrote in message news:m6eqj7$4od$1@trimpas.omnitel.net...

sena istorija, bet rusiskai jau ne visi supranta, tai padariau vertima


Kartą Maskvoje vyko sąskrydis, tipo kažkokie nusipelnę dėstytojai susirinko,
ir atsitiko taip, kad tarp visų dalyvių pasitaikė tik trys normalūs
vyriokai. Nu, aišku, jie nutarė tokią progą „atžymėti“. Susirinko pas vieną
viešbučio kambary ir pradėjo ragauti tauriuosius gėrimus.

Staiga šviestuve perdegė šimtavatė lemputė. Jie iškviečia atsakingą
tarnautoją, atėjo bobutė, pakeitė lemputę, o perdegusią paliko ant stalo.
Dėstytojai jau sočiai prisiragavę, sėdi, šnekučiuojasi, ir vienas jų,
žiūrėdamas į lemputę, apšviečia kitus, kad jei tokią lemputę įsikiši į
burną, išimti jos jau nepavyks.

Prasideda ginčas. Vienas iš oponentų, fizikos dėstytojas, pareiškia: „Kas
per nesamonė?! Aš, mokslų daktaras, atsakingai pareiškiu, kad jei galima
įkišti, tai galima ir ištraukti!“ Sulig tais žodžiais kyšt lemputę sau į
burną ir bando traukti lauk, o ji neišsiima! Visi bando padėti visai
būdais – nieko neišeina. Nu, gerai, važiuosim į ligoninę...

Sustabdo taksi, atvažiuoja, gaudo seselę. „Va, - sako, - vyrukas su lempute
burnoj. Ką daryti?“ Seselė galvoja: „Nu bajeristai“, ir bando siųsti juos
namo, bet, pamačiusi nukentėjusį, puola į isteriją ir nubėga ieškoti
chirurgo. Tas prieina, apžiūri pacientą ir delnų briaunomis iš abejų pusių
kerta į tas vietas, kur apatinis žandikaulis jungiasi su kaukole. Fizikas
žiauna atvėpsta dar labiau, lemputė iškrenta iš burnos, o vyriokas taip ir
lieka prasižiojęs.

Chirurgas nuramina, kad tai normalu, tiesiog raumenys buvo persitempę, o
dabar atvirkščiai, labai atsipalaidavo, ir kol kas negalės susitraukti, bet
po kelių valandų pacientas jau gali bandyti kalbėti. Nu gerai, nusipelnę
dėstytojai dėkoja chirurgui ir sėdę į taksi varo atgal į viešbutį. Fizikas
priekyje, kiti du gale, ir vienas jų vis dar netiki - „Negaliu suprasti, kas
ir kaip čia įvyko!“

„Nu gerai, - sako kitas, - netiki – pats pabandyk“. Tas pabandė –važiuoja
atgal į ligoninę – neišsiima lemputė. Gaudo seselę, ramina ją, siunčia
atvesti chirurgo. Ta pasimetusi nubėga. Ateina chirurgas, ilgai juokiasi,
bet lemputę ištraukia. Pagauna privatininką. Važiuojant  į viešbutį tas
klausia „Ką čia, tipo, debilus vežioji?“ Vienintelis dar galintis kalbėti
aiškina: „Kokius debilus? Čia mokslų daktarai, dėstytojai, tik sau į burną
buvo lemputę įsikišę.“ Vairuotojas netiki, jam įrodinėja, jis vis tiek
netiki, jam duoda lemputę, jis įsikišą į burną ir negali ištraukti.

Apsisuka, grįžta į ligoninę. Gaudo seselę, ramina ją, siunčia atvesti
chirurgo. Ateina chirurgas, ilgai keikiasi, išima lemputę, daužo ją į stalo
kampą ir palydi žodžiais: „Kad daugiau nematyčiau!“ Gerai, sėda visi į
mašiną ir dėkingas vairuotojas prasižiojęs ir apsiseilėjęs veža visus į
viešbutį. Mašiną sustabdo milicininkas. Pradeda aiškintis, kas per
reikalas – trys idiotai ir girtuoklis vienoje mašinoje. Vairuotojas jam
ženklais bando paaiškinti, bet nieko neišeina. Vienintelis šnekantis, bet
gerokai įkaušęs keleivis galiausiai išaiškina milicininkui, kame reikalas.
Tas susimąstęs grįžta į savo būdelę. Joje gęsta šviesa.

Milicininkas grįžta, atidaro galines duris ir ženklais rodo, pasislinkit,
tipo. Įsėda, iš burnos kyšo lemputės cokolis. Važiuoja į ligoninę. Suranda
seselę. Gerokai pavargsta, kol ją atgaivina. Ji linkstančiomis kojomis eina
chirurgo. Staigas iš jo kabineto pasigirsta klyksmas ir duslūs trensmai.

Iš kabineto išeina nenatūraliai prasižiojęs ir apsiseilėjęs chirurgas...