Srebia Jaronimas barščius. staiga įbėga jo kaimynas ir šaukia uždusęs: - Jeronimai, girdi, Petras tavo žmoną rugiuose tvarko! Jeronimas pašoka, išbėga į lauką, paskui greitai grįžta ir vėl valgo kaip niekur nieko. Kaimynas apakęs: - Jaronimai, juk tavo žmoną, tavo.....?! - Ech.... rugiai tai ne mano. *** Parduotuvėje: - O, sprendžiant iš kvapo, jums atvežė sūrio! - Ne, čia tiesiog krovikas Jonas sandėlyje kojines persimauna... *** Chemikas ateina į vaistinę: - Duokite, prašau, AcetilSalicido rūgšties, nes peršalau.... - Jums reikia "Aspirino"? - A, taip, taip, vis pamirštu tą pavadinimą... *** - Girdėjai - Petras mirė! - O kas jam? AIDS? - Ne - Tai gal vėžys? - Ne, lyg ir nuo gripo. - Aaa, gripas, tai nieko tokio. *** Zoologijos fakultete vyksta egzaminas. Dėstytojas ištraukia iš kišenės paukščio koją ir rodo studentui. - Na, atspėkite, kokio paukščio čia koja. - Nežinau... - Rašau jums nepatenkinamai. Čia studentas pasigriebia įskaitų knygelę ir išbėga į koridorių. - Palaukite! kokia jūsų pavardė? Studentas įkiša per duris savo koją ir sako: - Atspėkite... *** Moteris gąsdina savo persekiotoją: - Jeigu jūs mane ir toliau persekiosit, pakviesiu savo draugą, jis yra gerai žinomas boksininkas! - Kvieskit, aš esu gerai žinomas bėgikas! *** Naujienos. Trumpai apie esminius įvykius. Kultūra. Siaubas. Politika. Purvas. Sportas. Gėda. *** Pasakoja medžiotojas - Aš esu medžiotojas. Susiruošiau kartą į medžioklę, paėmiau šautuvą, šunį, einu per mišką, žiūriu – tiesiai virš manęs – antis skrenda. Aš, aišku, apsidžiaugiau, šaukiu: „Antis!“ Nusitaikiau, galvoju, tuoj kaip drioktelėsiu! Pasakoja šautuvas. - Aha, prisitaikė jis, kaipgi. Galvojo, driokstelsiu aš... Aš ir driokstelėčiau, jei tik būčiau medžioklinis. O kaip aš jam driokstelsiu, jeigu esu žaislinis? Kaip mokėjau, taip ir driokstelėjau... sąžiningai jums pasakysiu – nelabai garsiai išėjo. Pasakoja medžiotojas. - „Nelabai“ – labai jau švelniai pasakyta. Aš iš pradžių apskritai pagalvojau, kad užsikirto. O paskui žiūriu – antis krinta! Pasakoja antis. - Šiaip tai aš ne antis, aš – varna. Skrendu kartą savais reikalais, niekam nieko blogo nedarau... Staiga girdžiu, kažkoks senis rėkauja, mane antimi šaukia. Pamaniau, komplimentą man nori padaryti. Įsižiūrėjau, o jo rankoje – žaislinis šautuvas. Nusprendžiau, kad jis nori su manimi pažaisti ir nutariau priskristi arčiau. Pasakoja medžiotojas. - Žiūriu – krenta. Pataikiau, reiškia. Pagalvojau, kad nukris, va tuojau, ir velnią ją surasiu. O paskui prisiminiau, kad su šunimi einu ir sakau jam: „fas“. Pasakoja šuo. - Aha, tikrai, girdžiu – „fas“ jis man sako. O juk aš ne šuo, aš katinas. Dar kai mane į medžioklę pakvietė pagalvojau, kad jis mane su kažkuo supainiojo, bet atsisakyti kažkaip nepatogu buvo. Pasakoja medžiotojas. - Žiūriu, nekruta mano šuo. Sakau jam – tau lietuviškai liepiama - FAS! Pasakoja šuo. - Na, apie lietuvių kalbą jis aišku nusikalbėjo... Bet vis tiek supratau, kol į tą jo „fas“ nesureaguosiu – neatsikabins. Pažvelgiau aš į dangų, matau – antis kaip skrido, taip ir skrenda. Net jeigu jis laiko mane šunimi, tai kur jis matė skraidančius šunis??? Pasakoja medžiotojas. - Čia aš ir pats į dangų pažvelgiau. Matau – blogai krenta mano antis. Lėtai. Turbūt ne iki galo aš ją nušoviau. Griebiu šautuvą... Pasakoja šautuvas. - Aha, griebia jis mane, kaipgi... spaudžia gaiduką... aš, aišku, stengiausi, bet ką galiu padaryti, jeigu mano kulkos guminės? Pasakoja antis. - Aš jau visai arti priskridau. Nutūpiau ant šakos ie sakau jam: „Na ką gi, pažaidžiam, jeigu jau pašaukei“. Pasakoja medžiotojas. - Žiūriu – antis ant šakos nukrito ir sako: „Karrr...“. O mano šuo jai atsako: „Miauu...“ Pamaniau, kad iš proto kraustausi... Griuvau ant žemės, už galvos susiėmiau ir užmigau. Po kelių valandų prabundu: vienoje pusėje žaislinis sūnaus šautuvas mėtosi, kitoje pusėje kašaras žmonos, o ant šakos varna tupi. Ir galva nuo pagirių plyšta. O juk aš ir šiaip visai ne medžiotojas. *** Kates turi prietara: jei kelia perbegs negras.. Jeigu vyras dovanoja geliu be priezasties - reiskia priezastis vis delto yra. Varztas ikaltas plaktuku laikosi stipriau, negu vinis isukta atsuktuvu. Nori pasijusti zvaigzde? Atsisesk ant eglutes! Gyvenimas zmogui duodamas viena karta. Ir dazniausiai netyciomis... Kai moteris sako, kad neturi ka apsirengti - reiskia nebeliko nauju rubu. Kai ta sako vyras -reiskia nebeliko svariu. Geras dalykas tas gulintis policininkas - ir greiti reguliuoja, ir pervaziuoti malonu. Jeigu jums ilgai neskambina gimines ar draugai, reiskia jiems viskas gerai. Gerai ne ten, kur musu nera, o ten, kur niekada ir nebuvo! Daznai is ryto zvelgdamas i moteri su siaubu supranti, jog tai, kad tu ja vakar suviliojai yra ne tavo, o jos nuopelnas. Jums padeti ar netrukdyti? Kai seimoje tik viena zmona, ji uzauga egoiste. Apmaudu, kai tavo svajones issipildo kitiems! Jeigu tu turi nuostabia zmona, pritrenkiacia meiluze, prabangu automobili, neturi problemu su valdzia ir mokesciu tarnybomis, o tau isejus i gatve visada sviecia saule ir praeiviai tau sypsosi - pasakyk NE narkotikams! Atleiskite, kad as kalbu, kai jus pertraukiate. Tikra moteris turi nupjauti medi, sugriauti nama ir uzauginti dukteri. Amerikos universitetai - tai vieta, kur rusu zydai desto matematika kinieciams. Jeigu suradote savo svajoniu moteri, su likusiomis svajonemis galite atsisveikinti. "Yra du begaliniai dalykai - Visata ir kvailumas. Beje, del Visatos as dar nesu visiskai tikras."(A. Einstein) Tausokite Tevyne - atostogaukite uzsienyje. Ji atvaziavo i Sibira ir sugadino jam visa katorga. Auksciausias sumisimo laipsnis - du zvilgsniai susitike rakto skyluteje. Nostalgija, kai norisi sugrizti, o nera kur. Mokydamiesi ismokstame taisykles, igaudami patirties - isimties. Jeigu kalnas neina pas Mahometa,... reiskia zole buvo neypatinga... Kvailiai ne mamutai - neismirs ... *** Kalbasi du vyrai: - Klausyk, tavo žmona į darbą vaikšto ? - ..hm, vaikšto - Teisingai, ir aš saviškei neduodu pinigų talonėliams... *** Sėdi du gruzinai prie butelio vyno ir kalbasi. Vienas pasakoja: -Žinai važiuoju aš sau vakar namo, ogi žiūriu ant kelio varlė šokinėja. Kažkaip pagailo man jos - dar pervažiuos kas - ir paėmiau aš ją į mašiną. Galvoju parvešiu iki namų ir kur nors paleisiu. Ar tiki manim? Draugas susimastęs atsakė: - Tikiu, tikiu... - Tai va parvažiavau namo - tęsia savo istoriją gruzinas, - pažiūrėjau į tą varlę ir pagalvojau, tegu gyvens ji mano namuose, bus naminis gyvūnas. Ar tiki mani? - Tikiu, tikiu, - vėl sumurmėjo draugas. - Taigi parsinešiau ją namo ir paleidau ant kilimo, bet vėliau ir vėl jos pagailo ir nusprendžiau leisti miegoti lovoje. Bet ar tu tikrai tiki manim? - Aišku, kad tikiu. - Ir žinai aš su ta varle sau miegu, o ryte pabudęs pamatau šalia savęs nuostabaus grožio moterį. Ar gali tuo patikėt??? - Jei jau taip sakai, matyt, taip ir buvo. Tikiu tavim. - Na matai, tu manim tiki, o žmona kažkodėl netiki.... *** Armėnų radijo klausia: - Ar įmanoma nugalėti prostituciją? Armėnų radijas atsako: - Na, kovoti prieš ją galima, tačiau nugalėti ne, nes po kiekvienos pergalės norisi kovoti dar...