ir papulk tu man taip, kad toxiui paskambintu... :)))) "booraz" <booraz@one.lt> wrote in message news:hdjf9e$8o4$1@trimpas.omnitel.net... > dar is www.kalafioras.lt > > Sėdžiu sau tyliai ir ramiai namuose. Skambutis. Keliu ragelį, o iš ten > moteriškas balselis: > - Labas, mano vardas Birutė. > - Labai malonu. > - Aš norėčiau jūsų kai ko paklausti apie religiją. > - O! Aš tai mėgstu! > - Matau jūs linksmas žmogus. Sakykit, ar jus jaudina žodžiai parašyti > Šventajame Rašte, kad vėliau ar anksčiau pasaulis apsivalys nuo pykčio ir > bjaurasties ir liks jame tik tie, kurie nenusidėję? > - O kas nusidėję? Jūs nusidėjusi? > - Naa.. > - O kelių metų jūs praradote nekaltybę? A? > - Atleiskite, aš ne apie tai norėjau su jumis pakalbėti. Kas jums yra > Biblija? > - Kuri iš trijų? > - Kaip iš trijų? Ji vienintelė! > - Na, nežinau, aš turiu tris… > - Įdomu. Ir visos trys skirtingos? > - Tai ne! Vieną aš parašiau, kai haliucinogeninių grybų prisirijau, > antrą – kai žolės padauginau. O trečiąją – išėjęs iš kalėjimo. > - Tai jūs sėdėjot kalėjime? > - Ai smulkmena, vieną gaidį patvarkiau už bespredielą. > - Vadinasi jūs daug nuodėmių turite… > - O jūs neturite? Taip ir neatsakėt kada praradot nekaltybę! O aš tik ir > laukiu to atsakymo!!! > - Dieve mano… O jūs apie tikrąją Bibliją girdėjot? > - Na taip. Netgi skaičiau. > - Ir ką sau suradot? > - Ogi nieko. Žmona pinigus kitoj knygoj slepia. > - O kokį įspūdį jums paliko? > - Nekokį. Prastas dizainas ir įrišimas, bjauri kalba, autorius visai > nenurodytas. > - Visgi patarčiau jums gerbti Bibliją. Kuo jūs dirbate? > - Jūs tikrai norite tai žinoti? > - Taip, jei ne paslaptis. > - Aš žvalgas. Partizanų. > - Aš rimtai klausiu! > - Gerai, baigiam juokauti. Jūs iš tiesų norite tai sužinoti? > - Norėčiau jus geriau suprasti. > - Aš Dievas. > - Nesupratau. > - Aš Dievas. > - Nejuokinga. Jūs gi kitame laido gale, paprastas žmogus… > - Tai įžeidimas! Anksčiau aš turėjau kūną, bet dabar aš – dvasia! > - Ar galite apie tai papasakoti? > - Kas gi čia neaišku? Anksčiau buvau paprastas vaikas. Ėjau į mokyklą, > kaip ir visi berniukai ir mergaitės. Mane visi mušė, nes neturėjau veido. > Bet jau tada žinojau kas yra Dievas. Mane išgrūdo iš pirmos klasės už > plokčiapėdystę, suicidinius polinkius ir už tai, kad neturėjau pirminių > lytinių požymių. Aš prisiekiau atkeršyti direktoriui. Užaugau ir > atkeršijau. > - Siaubas. > - Būtent! Aš jam išplikiau akis actu ir prišėriau žalia mėsa su > flomasteriais. > - Jūs siaubingas žmogus! > - Taip, tai tiesa. > - Ir nebijote Dievo bausmės? > - O ko gi man bijoti? Aš gi Dievas. > - Tokius reikėtų psichiatrinėje laikyti! > - O kaip aš dirbsiu? Aš gi žvalgas! > - Tai jūs žvalgas ar Dievas? Apsispręskit pagaliau. > - Geriau paskambinkit už penkių – dešimties minučių, tada baigsis nuodų > veikimas. Tai ir pakalbėsim. > - Gerai, viso gero. > Sulaukiau, kol padės ragelį, ir pradėjau juoktis. Juk ji galvoja, kad aš > beprotis! Tokie mes jiems ir reikalingi – kad galėtų įtraukti į sektą ir > pasiimti turtą. Reiškia, paskambins dar sykį… Reikia būti pasiruošus. > ***** > Skambutis suskambėjo už penkiolikos minučių. > - Sveiki. > - Laba diena. Kompozitoriaus primityvisto ir labai gero žmogaus bei > montuotojo Saulėno Novikiano butas-muziejus, – pasakiau, jau šiek tiek > pakeitęs balsą. > - O aš prieš kelioliką minučių skambinau šituo numeriu ir kalbėjau su > kažkokiu nenormaliu narkomanu… > - A, tai tikriausiai pats Saulėnas buvo. Pakviesti? > - Ne nereikia. Pasakykit kas jis toks? > - O mes patys nežinom. Jis nieko nepasakoja. Ne mūsų reikalas. > - O kas jūs tokie? > - Mes Dievo tarnai. > - Gražiausiai! > - Kas gražiausiai? Jūs dėl ko skambijate? > - Mes nebaigėm kalbėti su Saulėnu, būtų įdomu pratęsti pokalbį. > - A! Tai jūs jam skambinote? > - Na taip, tikriausiai… > - A, užtat jis dabar vemia! > - Kaip tai vemia? > - Stipriai. Į akvariumą. > - Dieve, mano… Keistas kažkoks jis… > - Normalus! Jeigu ne jis, tai jūsų irgi nebūtų. > - Kokia prasme? > - Tiesiogine. > - Kaip tai suprasti? > - Jis jūsų tikras tėvas. > - Jis? Mano? > - Jūs Birutė, jeigu aš neklystu? > - Na… taip. > - O jis Saulėnas. Tavo tėtė. > - Atleiskit, tikriausiai aš surinkau ne tą numerį. > - Tai iš kur tada aš žinau, kad tu Birutė? > - Išties… > - O tu tarnauji Dievui? > - Taip. O ką? > - Tai kodėl dūšelę pardavei? > - Nesupratau? > - Tu kažkokia kvaiša! Satanistai mes, satanistai. Rūkom žolę, geriam > kraują, rašom Biblijas… Taip ir gyvenam. O tu kuom kvėpuoji? > - Tai jūs šėtono garbintojai? > - Būtent! Pagaliau šaunuolė! > - Pradink šėtone! > - Ar ne paprasčiau padėti ragelį? Bet tebūnie su tavim tamsa! > - O, Dieve! > - Ramiai, ramiai. Girdi mane? > - Taip. > - Nueik į dušą, padaryk pritūpimų, pailsėk. Sugalvok norą ir eik miegoti. > - Jūs nenormalūs!!! > - Aišku – pridarei nuodėmių. Tai kiek tau buvo metų kai praradai > nekaltybę? > - Šešiolika! – Ištarė proverksmiais. > Ir metė ragelį. Man pasidarė beveik gėda. Iki ašarų mergiotę privedžiau. > Bet sektantai irgi geri – vis kvailina žmones. > > Iš rusų kalbos vertė K. > > > > "booraz" <booraz@one.lt> wrote in message > news:hdjeju$7o3$1@trimpas.omnitel.net... >> Apie armiją >> >> Posted on Lapkritis 13, 2009 by kalafioras >> Laipsniai ir skiriamieji ženklai armijoje buvo sugalvoti pastebėjus, kad >> kai kurių vadų veidai neatspindi kompetencijos, proto ir išsilavinimo. >> >> :) >> >> www.blogeriai.net >> >> > >