Sveiki, Yra tokia situacija, kad bankrutuojančią įmonę nutarta likviduoti. Kreditorių susirinkimas nutarė, kad įmonės turtas bus „dvi savaites pardavinėjamas laisvu pardavimu pradinę kainą nustatant 10000Lt, o per tą laiką nepardavus kaina bus mažinama 30%“. Viskas lyg ir gerai jei nežinoti, kad turto apraše paminėta likutinė vertė yra 90000Lt, o iš pirmo žvilgsnio matosi, kad už turtą nesunkiai galima gauti bent 30000Lt (automobiliai, kelios tonos aliuminio konstrukcijų, medžio apdirbimo staklės). Tokį pasiūlymą pateikė kreditorius, kuris turi virš 50% kreditorinių reikalavimų, todėl kitų kreditorių balsai niekam nebuvo įdomūs. Tas kreditorius iki šiol nuomojasi sandėlį su bankrutuojančios įmonės turtu, o turto apraše labai netiksliai aprašyti prekių kiekiai (beveik viskas po 1vnt. vietoje kelių šimtų). Nuomojamu turtu leidžiama naudotis bankrutuojančios įmonės akcininkų įkurtai naujai įmonei. :( Bankroto departamentui skundas paduotas, bet jie akivaizdžiai nieko nespės padaryti iki turtas bus parduotas. Klausimai: 1. Ar galima čia ką nors pakeisti, kad sutrukdyti fenikso atgimimui. Jei taip, tai ką. Bankroto administratorė sakė, kad sprendimą parduoti turtą už per mažą kainą galima apskųsti teismui, bet nesuprantu kas turėtų būti atsakovas ir kokie galėtų būti reikalavimai. 2. Kas gi tas „laisvas pardavimas“, kaip jame sudalyvauti ir kokia atsakomybė jei atsisakytum pirkti už savo nurodytą kainą?