Argumentas iš nežinojimo (argumentum ad ignorantiam), dar žinomas kaip 
argumentas dėl vaizduotės trūkumo, apeliavimas į nežinojimą – 
argumentacijos klaida. Ji daroma, kai teigiama, kad kažkas yra teisinga, 
jei neįrodyta priešingai. Arba, kad kažkoks paaiškinimas yra teisingas, 
jei alternatyvus paaiškinimas yra nepilnas (nesigilinant į tai, kad 
ginamasis paaiškinimas galbūt visai neatitinka faktų). Taip pat 
argumentu iš nežinojimo laikytini tokie teiginiai, kaip „aš to nemačiau 
todėl tai neteisybė“, „aš negaliu įsivaizduoti, kad tai galėtų būti 
tiesa“ ir panašiai.

Argumento iš nežinojimo tam tikra rūšis yra argumentas iš asmeninės 
nekompetencijos, kurio esmė yra „aš to nesuprantu, vadinasi, tai netiesa“.

# Neįsivaizduoju, kaip tūkstantį tonų sveriantis metalo gabalas galėtų 
skristi oru. Taigi, lėktuvai negali skraidyti.
# Dievas yra, nes mokslas negali iki galo paaiškinti, kaip atsirado visata.
# Evoliucijos teorija klaidinga, nes dar niekas nematė, kaip iš katės 
pasidaro šuo.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Argumentas_i%C5%A1_ne%C5%BEinojimo


On 2010.06.14 22:19, Vova wrote:
> "Jonas Sergejenka"<johnas@kazhkur.com>  wrote in message
> news:hv5qsl$hs0$1@trimpas.omnitel.net...
>> Jei tai sąmokslo teorija - tai kam variklį palikti veikiantį?
>> Galėjo užgesinti (bandiuga) tą variklį - kaimiečiai tik į 5-ą dieną būtų
>> radę.
>
> O bandiuga gal norėjo, kad greičiau rastų, arba būtų panašiau į nelaimingą
> nutikimą? Ar šiaip pamiršo beskubėdamas.
>
> Nors įtikinamiau būtų buvę prilupti, taip imituojant treninginių-garliavinių
> kedistų gaivališką kerštą. Nežinia, kodėl nepasirinktas toks variantas. Tai
> gal ir iš tikrųjų ten nelaimingas nutikimas. O gal nebuvo tokiam variantui
> sąlygų, gal bandiūga yra iš pažįstamų-artimų-patikimų rato. Negi toks dar ir
> daužys?
>
>
>