O dar buvo atliekami eksperimentai su studžiais ir nusirašinėjimu. Taigi 
visą tą sąžiningumo ir baimės įkliūti teoriją galima pakišti po tokiais 
kanonais:
- kiekviename žmoguje slypi tam tikras "cheatinimo" laipsnis. Vienuose 
didesnis, kituose - mažesnis. Dar aišku priklauso nuo to, kokioje sferoje 
"cheatinti" ketinama (nusirašymas, neištikimavimas, vagystė, kiti BK 
dalykai, ir tt.)
- kiekvieno žmogaus išankstinis "cheatinimo" laipsnis gali būti pakoreguotas 
aplinkos įtakoje tokiu būdu: kuo daugiau aplinkui cheaterių, kurie lieka 
sausi, tuo laisviau imi elgtis pats.

Taigi, čia šiek tiek atsiskleidžia cenzūros gėris. Nes per didelis viešumas 
sukelia nepageidaujamus efektus: per TV girdi/matai, kaip kažkas kažką 
prievartauja, kaip statosi sodybas ant kranto nelegaliai, kaip vagia 
milijonus iš valstybės. Ir tai sukelia net pačiuose sąžiningiausiuose 
neigiamas emocijas, ir tuo pačiu padidina/išplečia jų pačių pirminį 
cheatinimo laipsnį. ("Jei kitam galima - tai kodėl man ne? Aš čia ką, tipo 
vienas durnius???").

J.



"Bronco"  wrote in message news:k4ccna$tns$1@trimpas.omnitel.net...

On 2012-10-01 09:40, Arj wrote:
> eee, pshilogogu tyrimai sako, kad situacijoje, kai zmogus zino kad jam
> naudingas, bet nesaziningas elgesys bus tikrai nepastebetas ir
> nenubaustas - beveik 100% zmoniu elgsis nesaziningai, nepriklausomai nuo
> to, ar kalba apie vokiecius, ar apie cigonus.


Dauguma žmonių linkę suabsoliutinti kitų žmonių sąžiningumą arba
nesąžiningumą, t.y. sakoma, va, šitas yra sąžiningas žmogus, o šitas
sukčius ir taškas. Lyg be juodos ir baltos nebūtų kitų spalvų. Realiame
gyvenime didžioji dalis žmonių yra išsibarstę kažkur aibės "visiški
sukčiai" > "absoliučiai sąžiningi" viduryje. T.y. visiškų sukčių ir
absoliučiai sąžiningų žmonių gal yra koks 0,01 procento, visi kiti tarpe
tarp jų.

O toliau, kad ir aibės "sąžiningųjų" pusėje esantį žmogų galima
priversti pasielgti nesąžiningai tinkamai sumodeliavus aplinkybes. Pvz.
kuo mažesnis šansas įkliūti ir kuo didesnės vertės tam žmogui daiktas,
tuo didesnis šansas, jog jis jį pasisavins, nors gyvenime gal ne vieno
daikto iki tol nėra pavogęs. Tvirčiausiai šioje situacijoje laikosi
idėjiniai, t.y. žmonės, kurių moralinės pažiūros neleidžia jiems vogti,
nes tai kirstų jiems patiems per jų garbės suvokimą. Silpniausiai šiame
reikale veikia "baimė įkliūti teisėsaugai" ar "baimė prieš dievą" ar
kitos panašios baimės. Tiksliau, žmogus, kurį nuo vagysčių sulaiko tik
baimė prieš teisines ar kokias nors dieviškas sankcijas, yra tikrų
tikriausias BAILUS VAGIS :) Toks žmogus, pirmai progai pasitaikius, kai
įkliūti šansai bus minimalūs ar jų nebus visai, o vagystės objekto vertė
didelė, jis iškart apsivogs. Ką ir paliudijo Arj paminėti psichologų
tyrimai.